Lietuvių nerimas dėl pensijos didesnis nei latvių ir estų

Santaupos, iš kurių gyvensime senatvėje, - vienas didžiausių trijų Baltijos šalių gyventojų rūpesčių. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vis daugiau lėšų atidedama pensijai. Šitaip rodo naujausia SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga.

Lietuvoje pensija mažiausia Baltijos šalyse.<br>D. Umbraso asociatyvi nuotrauka
Lietuvoje pensija mažiausia Baltijos šalyse.<br>D. Umbraso asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė

Apr 11, 2013, 1:52 PM, atnaujinta Mar 8, 2018, 11:22 AM

Didžiausias nerimas dėl senatvės kamuoja lietuvius. Viena iš priežasčių - Lietuvoje pensija mažiausia Baltijos šalyse. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje buvo 816 litų, tuo tarpu Latvijoje ji siekė 936 litus, o Estijoje – 1090 litų.

Priežasčių nerimauti turi ir tie, kurie pensininkais taps 2040-aisiais. Tuomet vyresnio amžiaus ir darbingo amžiaus žmonių santykis bus gerokai didesnis nei dabar. Trijose Baltijos šalyse vyresnių žmonių skaičius sieks 40 ir daugiau procentų visuomenės.

Demografinės bėdos šiuo metu didžiausios Latvijoje. Dabar vyresnio amžiaus latviai sudaro 28 proc. gyventojų, Lietuvoje – 27, Estijoje – 28 proc.

Anot SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tai turėtų darbingus žmones paskatinti kaupti senatvės pensijai antros ir trečios pakopos fonduose, ieškoti kitų būdų atidėti pinigų senatvei.

Antros pakopos fonduose estai yra sukaupę daugiausia pinigų. Juose sukaupto turto dalis vienam šalies gyventojui Estijoje siekia 3,9 tūkst. litų, Latvijoje – 2,5 tūkst., Lietuvoje – 1,7 tūkst. litų.

J. Varanauskienė tokius skirtumus paaiškino šitaip: estai pensijas kaupti fonduose pradėjo anksčiau, be to, šioje šalyje didesnis atlyginimas.

Estijoje dalį įmokos į antrosios pakopos pensijų fondus įmoka pats būsimasis pensininkas, tai jis gali daryti ir Lietuvoje. O Latvijoje visą įmoką skiria valstybė.

„Todėl galima sakyti, kad valstybės sudarytos sąlygos kaupti pensiją yra palankiausios Latvijoje“, - sakė J. Varanauskienė.

Tačiau ekonominiu požiūriu padėtis, anot jos, geriausia Estijoje, mat šioje kaimyninėje šalyje žmonės gauna didžiausias pajamas ir skiriama didžiausia įmoka į antros pakopos pensijos fondus – ji siekia 6 proc. Dalį jos – 2 proc. - skiria pats žmogus, kitą dalį – 4 proc. - skiria valstybė.

Latvijoje kaip įmoka pervedama 4 proc. darbo užmokesčio, Lietuvoje – 2,5 proc.

Trečios pakopos fonduose sukauptos sumos trijose Baltijos šalyse beveik nesiskiria. Juose sukaupta suma, tenkanti vienam šalies gyventojui, Lietuvoje siekia 806, Latvijoje – 721, Estijoje – 760 litų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.