Kam šiuo metu FNTT skiria dagiausia dėmesio? Tai "Lietuvos rytui" išdėstė kiek daugiau nei metus šiai tarnybai vadovaujantis Kęstutis Jucevičius.
- Ne vienas FNTT tyrimas gerokai užsitęsia. Susidaro įspūdis, kad ir tyrimas dėl bankrutavusio Ūkio banko gali užtrukti labai ilgai.
- Procesas tikrai nebus trumpas, tai juk ne kokia paprasta uždaroji akcinė bendrovė, o bankas. Reikėtų įvertinti ir tai, kad teks kreiptis į ne į vieną užsienio valstybę su teisinės pagalbos prašymais.Kaip parodė banko "Snoras" tyrimas, atsakymai tokiais atvejais gaunami tikrai negreitai.
- Tačiau buvusiam Ūkio banko savininkui V.Romanovui įtarimų nėra pareikšta.
- Kokia tikimybė, kad jie bus pareikšti ateityje?
- Visko gali būti - jis buvo vienas pagrindinių akcininkų. "Snoro" byloje įtarimai banko akcininkams juk pareikšti.
Dar praėjo nedaug laiko nuo tyrimo pradžios, kad būtų galima įvardyti galimai kaltus asmenis, pareikšti jiems įtarimus. Už banko veiklą taip pat atsakingi valdybos ir tarybos nariai.
- Atrodo, kad jūsų tarnybos dėmesį vis labiau traukia kredito unijų veikla.
- Šiuo metu pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl penkių kredito unijų veiklos. Tai gana nauja pastarųjų metų problema, su kuria nebuvome susidūrę anksčiau.
Pradėti tyrimai atskleidė faktus, kad išduodant paskolas kredito unijoms buvo įkeičiamas menkavertis turtas, kartais net iki šimto kartų mažesnės vertės, negu oficialiai buvo įvertintas.
Žmonės, kurios imdavo paskolas buvo "valdomos" statytinių direktorių, kurie apie paimtos paskolos panaudojimą nieko paaiškinti negalėdavo.
Tokias paskolas unijos dalydavo tik savo rato žmonėms. Įmonės, kurios paimdavo paskolas, jokios veiklos faktiškai nevykdė, pinigus išgrynindavo arba pervesdavo į lengvatinio apmokestinimo zonas. Taigi negrąžinus kredito unijai lieka įkeistas menkavertis turtas. O mokėjusiai dideles palūkanas unijai bankrutavus gyventojams indėlius iki 345 tūkstančių litų privalo kompensuoti valstybė ir tai daroma visų Lietuvos piliečių pinigais.
Pastaruoju metu kredito unijos stipriai plečia veiklą padėdamos savo rato asmenų valdomoms įmonėms pasinaudoti Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšomis.
Projekto, kurio vertė nepagrįstai didelė, bankas tikrai nefinansuos, o kai kurios kredito unijos tai jau daro.
- Europoje aktyviai diskutuojama dėl lengvatinių mokesčių bendrovių. Ar vyksta tyrimai dėl Lietuvos įmonių dalyvavimo neapmokestinamosiose zonose?
- Kredito unijos irgi yra susipynusios su su lengvatinių mokesčių bendrovėmis.
Žinoma, jų niekas neuždraudė. Bet jei aš pats valdau ir įmonę, ir neapmokestinamąją bendrovę ir verslą organizuoju taip, kad pelnas nusėda pastarojoje, tai koks čia legalumas?Mūsų pradėtų tyrimų esmė -- įrodyti, kad tai buvo fiktyvus sandoris siekiant išvengti pelno mokesčio.
Tirdami Lietuvos ūkio subjektų veiklą pastebime, kad verslo schemose neretai figūruoja lengvatinių mokesčių bendrovės. Beje, jų netrūksta ir "Snoro", ir Ūkio bankų istorijose. Tai viena priežasčių, kodėl tokie tyrimai stringa. Atkasti tokias bendroves ne taip paprasta.
- Ar yra ženklų, kad Kipro bankuose laikyti Rusijos turtuolių indėliai gali nusėsti Lietuvoje?
- Taip, yra didelė tikimybė, kad dalis pinigų iš Kipro bankų atsidurs Lietuvoje ar Latvijoje. Mes apie tai bankus Lietuvoje jau informavome, kad jie būtų pasiruošę.
Rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, laikę pinigus Kipro bankuose, dabar bandys ieškoti prieglobsčio savo indėliams Baltijos šalyse. Mes jiems esame gana patraukli rinka - Europos Sąjungos šalis, kurioje galima susikalbėti rusiškai.
- Kurie Lietuvos verslo sektoriai kelia didžiausią jūsų susidomėjimą?
- Daugiausia rūpesčių - dėl Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimo ir panaudojimo. 2014 -2020 metais Lietuva vėl gaus milžiniškas finansinės paramos lėšas, viršijančias 40 milijardus litų.Tiesa, turiu pasakyti, jog nesame tokia didelė tarnyba, kuri galėtų aprėpti visas verslo sritis. O verslo paramos agentūros, skirstančios paramą, vis dažniau kreipiasi į mus, siunčia medžiagą vertinti, ar nėra nusikaltimo požymių.
Esame perkrauti medžiagos, ikiteisminių tyrimų, nes mūsų žmogiškieji resursai riboti.
FNTT įsteigus papildomai 10 - 20 etatų, manau, būtų ir nemenkas teigiamas finansinis rezultatas.
- Tačiau ar, pavyzdžiui, vokelių medžioklė neužima pernelyg daug laiko, kurį būtų galima skirti stambiausių apgaulių paieškai?
- Dauguma tyrimų, susijusių su į apskaitą neįtrauktų atlyginimų mokėjimu, yra brangūs ne tik laiko prasme, bet ir finansiškai, nes išieškomi mokesčiai iš pažeidėjų gana nedideli.
- Kaip FNTT sekasi narplioti neteisėtą politikų praturtėjimą. Apie tai buvo kalbama iš aukščiausių tribūnų.
- Dauguma tokių tyrimų pradėti ne dėl politikų ar pareigūnų, o dėl vadinamųjų šešėlinio verslo verslininkų.
Nemanau, kad politikas ar pareigūnas, neturintis pakankamai pajamų, pavyzdžiui, ryžtųsi nusipirkti brangų butą, kurio niekaip negalės pagrįsti. Juk tokie asmenys pajamas viešai deklaruoja.
- Bet juk galima pasidomėti, kokiose bendrovėse politikai turi akcijų, kurių nėra deklaravę.
- Tai gana sudėtinga, nes nėra bendros duomenų bazės, kurioje būtų apskaitomos visų įmonių akcijos. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijų problemos bando imtis Registrų centras.
Kita vertus, mano nuomone, maža tikimybė, kad politikai ryžtųsi slėpti turimas įmonių akcijas. Jeigu tokie asmenys jų nedeklaruoja, didelė rizika, kad anksčiau ar vėliau informacija apie tai išlįs į viešumą.
