Kiekvienais metais Europos Sąjungoje nuslepiamų mokesčių suma prilygsta sunkiai suderėtam septynerių metų ES biudžetui - trilijonas eurų. Milžiniški skaičiai ir nauji mokesčių slėpimo skandalai skatina ES su mokesčių vengimu kovoti greičiau. Dėl to pakoreguota ir gegužės mėnesio Vadovų tarybos darbotvarkė – 27 šalių lyderiai diskutuos ne tik energetikos, kaip buvo planuota, bet ir kovos su „mokesčių rojumi“ klausimais.
Mokesčiai buvo ir ES Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy antradieninio susitikimo su Europos Komisijos nariu Algirdu Šemeta tema.
Dar praėjusį gruodį komisaras pristatė priemonių prieš mokesčių vengimą ir slėpimą sąrašą. Tarp jų - „mokesčių rojus“ sukūrusių šalių įtraukimas į juoduosius sąrašus, rekomendacijos, kaip spręsti agresyvaus mokesčių planavimo problemą.
Šiandien EK pristatė dar vieną iniciatyvą – ekspertų grupės gero mokesčių valdymo klausimais kūrimą. Šie nacionalinių mokesčių administratorių, Europos Parlamento, verslo, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų ir kitų įstaigų atstovai stebės, kaip valstybės sprendžia mokesčių vengimo problemas.
A. Šemetos teigimu, visi būtini kovos su mokesčių slėpimu pasiūlymai jau padėti ant stalo. Tereikia, kad griežti politikų pasisakymai taptų realiais veiksmais.
- Kokius sprendimus kovoje su „mokesčių rojumi“ ES turėtų priimti greičiausiai?, - paklausė lrytas.lt.
- Būtina, kad 27 šalių vadovai sutartų dėl automatinio apsikeitimo informacija apie indėlininkus. Panaši sistema jau veikia, tačiau tik šaliai pareikalavus informacijos. Jos trūkumas ir yra tas, kad šalis dažnai nežino, ko pareikalauti, nes kaip valstybei žinoti, kur koks žmogus vengdamas mokesčių slepia pajamas.
Tad ši pasikeitimo sistema turėtų būti automatinė ir tapti tarptautiniu standartu. Tokiu atveju Šveicarija ar tolimiau esantys vadinamieji „mokesčių rojai“ kaip Honkongas, Singapūras ar Makao taip pat turėtų dalyvauti automatiniame apsikeitimo informacija procese.
Viskas, ko reikia, jau padėta ant Tarybos stalo. Komisija pateikusi aibę pasiūlymų, pradedant santaupų apmokestinimo direktyva, pasiūlymais dėl kovos su „mokesčių rojais“ ir agresyviu mokesčių planavimu. Dabar reikia, kad stiprūs daugelio vadovų politiniai pareiškimai dėl kovos su mokesčių vengimu taptų realiais veiksmais.
Taip pat norėtųsi, kad visos ES šalys sutartų, jog palaipsniui informacija būtų pateikiama ne tik apie santaupas, bet ir kitas pajamų rūšis, pavyzdžiui, dividendus, pajamas iš kapitalo, turto, honorarus.
- Nevieninga pozicija pačioje ES. Kol kas tokiam pasiūlymui priešinasi Austrija, kur laikomasi indėlininkų privatumo principo. Kodėl su juo sutikti turėtų trečiosios šalys?
- Kai buvo kuriama apsikeitimo informacija pareikalavus sistema, nuspręsta, kad šalys, kurios nepaisys šio standarto, paklius į juoduosius sąrašus. Pagal ES rekomendacijas, valstybės narės tokiai šaliai gali taikyti papildomus reikalavimus.
Pavyzdžiui, dvigubo apmokestinimo sutarčių nutraukimas, papildomos informacijos atskleidimo reikalavimai turintiems santykių su tomis šalimis bei šaltinio apmokestinimas, kai bet koks sandoris su į juoduosius sąrašus įtraukta šalimi būtų papildomai apmokestintas. Tai labai skausmingai atsilieptų juodojo sąrašo šalims. Būtent ši grėsmė buvo pagrindinis variklis, kodėl „mokesčių rojai“ greitai pasirašė šį standartą. Panašiai gali būti ir dabar.
- Ar neatmetate galimybės, kad ir Lietuvoje gali kilti skandalas paaiškėjus, kad koks nors pareigūnas turi slaptą sąskaitoje užsienio banke ir taip vengia mokesčių?
- Atmesti tokios galimybės negalime, nors konkrečių duomenų apie individualių pajamų slėpimą neturiu. Kita vertus, priemonės, kurios svarstomos ES, turėtų atgrasyti nuo naudojimosi slaptomis sąskaitomis. Jei žmonės žinos, kad bet koks bandymas slėpti savo pajams bus atskleistas, nebus prasmės to daryti.
Be to, tai padėtų atkurti teisingumo jausmą. Nes dabar girdima informacija rodo, kad sunkmečio našta gula ant paprastų žmonių pečių, o tie, kurie turi pinigų, net tokiomis aplinkybėmis stengiasi nuslėpti savo pajamas.
Kita vertus, Rytų Europos šalių tarp jų ir Lietuvos didžiausios problemos - kontrabanda, darbo užmokesčio, PVM slėpimas. Per šias sritis Lietuva praranda didžiąją dalį pajamų. Įvairiais paskaičiavimais šešėlinė ekonomika sudaro nuo 25 iki 30 proc. Tokios pajamos – didžiulis potencialas.
- Galbūt su mokesčių slėpimu ir vengimu efektyviau kovoti mažinant mokesčius? - Žinoma, mokesčių sistemą galima padaryti draugiškesnę tiek verslui, tiek gyventojams, pavyzdžiui, supaprastinus procedūras, sumažinus administracinę naštą. Manau, kad būtina tai daryti. Kita vertus, kabant apie mokesčių lygius, Lietuva nėra išskirtinė šalis, kur mokesčiai būtų stulbinamai dideli. Problema ta, kad dėl gana mažų pajamų daug žmonių susigundo kontrabandinėmis prekėmis. Vadinasi, nereikia susikoncentruoti tik į mokesčius, būtina spręsti įvairias problemas.
