Daugiau nei pusė gyventojų yra išlaikomi valstybės ar šeimos

Statistikos departamento duomenimis, tik kiek daugiau nei trečdalis lietuvių pragyvena iš savo uždirbamų lėšų. Likusieji tenkinasi pašalpomis, pensijomis ar šeimos parama.

Lyginant su ankstesniais duomenimis, sumažėjo gyventojų turinčių kitą pragyvenimo šaltinį (santaupas, pajamas, gautas iš loterijų ir žaidimų).<br>123rf asociatyvi nuotrauka
Lyginant su ankstesniais duomenimis, sumažėjo gyventojų turinčių kitą pragyvenimo šaltinį (santaupas, pajamas, gautas iš loterijų ir žaidimų).<br>123rf asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Apr 26, 2013, 12:57 PM, atnaujinta Mar 7, 2018, 5:01 PM

Per 2011 metais vykusį surašymą gyventojų buvo prašoma nurodyti tris pragyvenimo šaltinius, kuriuos jie turėjo per 12 mėnesių iki surašymo (2011 m. kovo 1 d.), ir sunumeruoti juos pagal svarbą. Beveik visi gyventojai nurodė vieną pragyvenimo šaltinį, du - 13,4 proc., tris - 1,6 proc. gyventojų.

Darbo užmokestį kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį įvardijo 35,9 proc. gyventojų, pensiją ir pašalpą - 30,6 proc. gyventojų. Beveik trečdalis gyventojų (27,5 proc.) nurodė, kad buvo išlaikomi šeimos ar kitų asmenų. 

Palyginti su 2001 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, padidėjo lyginamoji dalis vyrų ir moterų, kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodžiusių darbo užmokestį, pensiją, pašalpą, stipendiją, taip pat išlaikomų valstybės, o sumažėjo šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomų, turinčių kitą pragyvenimo šaltinį (santaupas, pajamas, gautas iš loterijų ir žaidimų ar pan.), gaunančių pajamų iš žemės ūkio veiklos.

Lyginant gausiausių tautybių gyventojus ir jų pagrindinius pragyvenimo šaltinius, matyti, kad darbo užmokestį dažniausiai nurodė rusų (38 proc.), lenkų (37,8 proc.), lietuvių (35,5 proc.) tautybės gyventojai. 38,4 proc. rusų, 33,6 proc. lenkų, 29,8 procento lietuvių tautybės gyventojų kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodė pensiją ir pašalpą. 28,4 proc. lietuvių, 23,4 proc. lenkų, 18,7 proc. rusų buvo šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomi.

Gyventojai, įgiję aukštąjį išsilavinimą, pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu nurodė darbo užmokestį (36,5 proc.), pajamas iš savo ar šeimos verslo (37,1 proc.) ir pajamas iš nuosavybės ar investicijų (47,5 proc.). 44,5 proc. gyventojų, nurodžiusių pajamas iš žemės ūkio veiklos, 43,2 proc. - pašalpą, beveik pusė gyventojų - kitą pragyvenimo šaltinį (santaupas, pajamas, gautas iš loterijų ir žaidimų ar pan.), turėjo vidurinį išsilavinimą.

Iš nurodžiusių antrąjį pragyvenimo šaltinį gyventojų 20,8 proc. nurodė, kad yra išlaikomi šeimos ir (ar) kitų asmenų, 20 proc. nurodė pašalpą, 11,8 proc. - darbo užmokestį. Miesto gyventojai nurodė įvairesnius pragyvenimo šaltinius. Kaimo gyventojai dažniausiai nurodė pajamas iš žemės ūkio veiklos, pažymi Statistikos departamentas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.