Žemės ūkio politikai ėmėsi ieškoti landų, kaip įstatymuose įterpti pataisas, kurios suteiktų mūsų šalies žemdirbiams pirmenybę įsigyti žemės. Mat vargu ar pavyks nutolinti dieną, kai bet kuris europietis Lietuvoje į žemę galės tiesti rankas kaip į patrauklų pirkinį.
Šiuo metu Seimas svarsto siūlymus Vyriausybei, kad ji derėtųsi su ES dėl draudimo užsienieciams pirkti žemės ūkio paskirties žemę pratęsimo. Seimo metama korta -- žemė galės būti parduodama svetimiems tik tuomet, kai lietuvos žemdirbiai gaus tokias pat tiesiogines išmokas, kurios prilygs išmokų vidurkiui ES.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktoriaus Audriaus Petkevičiaus, stodama į ES, Lietuva išsiderėjo galimybę tik vieną kartą peržiūrėti kalendorių ir nutolinti dieną, kai mūsų šalyje žemės galės įsigyti bet kurios ES valstybės pilietis. Kartą tai jau buvo padaryta. Tad nuo 2014-ųjų pirkėjams iš ES gali tekti atkelti vartus. Tačiau prieš tai dera sukurti saugiklių, kurie užkirstų kelią ir saviems, ir svetimiems spekuliantams.
- Ūkininkams, kurie šiuo metu dirba iš valstybės nuomojamą žemę, nerimo – į valias. Jie, nutaikę progą, žemės ūkio politikams skundžiasi, kad žemgrobiams kelias - atviras. Ar šiuo metu apskritai įmanoma nusipirkti valstybinės žemės? - paklausėme A.Petkevičiaus.
- Žemės pardavimo sandoriai ir šiuo metu yra sudaromi. Bet tik su tais žmonėmis, kurie prašymus žemei įsigyti buvo pateikę iki 2011-ųjų rudens.
Paaiškėjus, kad bendras perkamas valstybinės žemės plotas prašymuose yra didesnis, nei valstybė apskritai turi savo žemės, prieš pustrečių metų buvo sustabdytas procesas. Nutarta nepriimti naujų prašymų tol, kol gautieji nebus įvertinti.
Tad šiuo metu prašymai ir yra toliau nagrinėjami, sudaromi sklypų planai, jie tvirtinami notarų, parduodami, registruojami. Tai ilgas procesas. Maždaug pusė kone iš 30 tūkst. prašymų jau yra išnagrinėti.
- Vis dar yra žmonių, kuriems neatkurta kaime esančios žemės nuosavybė. Jų žeme naudojasi kiti ūkininkai. Pyksta ir vieni, ir kiti. Ūkininkai – kad ir po 20 metų iš kažkur atsiranda jos savininkų, savininkai – kad valstybė per tiek laiko neįstengė grąžinti jų nuosavybės.
- Žmonių pyktis yra pagrįstas. Jį tarsi „užprogramavo“ nuo 1991-ųjų vis dar tebevykstanti žemės reforma. Šiuo metu nuosavybės teisė į žemę, esančią kaimo vietovėse, liko neatkurta 1 proc. jos savininkų. Apskritai nuosavybę tenka atkurti daugiau nei 4 mln. hektarų. Iš jų dirbama ir deklaruojama beveik 2,8 mln. hektarų žemės. Dauguma ūkininkų turi nedaug savo žemės, ir nemažai jos nuomojasi iš valstybės arba privačių savininkų.
Bet žemę vis dar atgauna buvę savininkai. Todėl taip ir susiklostė, kad vieni ilgai joje sėjo ir pjovė, o kiti, pagaliau atkūrus nuosavybę, ją atsiėmė.
Vis dėlto nevalia pamiršti, kad ūkininkams valstybė suteikė galimybę savo žeme tik laikinai naudotis. Tol, kol valstybė, atlikdama žemės reformą, pagal teisės aktuose numatytą eiliškumą nustatys, kas į ją gali pretenduoti.
Ji pirmiausiai grąžinama žmogui, kurio yra žemė, - natūriniam savininkui. Jei tokių neatsiranda, teisę į tam tikrą valstybinės žemės plotą įgyja žmonės, kuriems atkuriama nuosavybė. Jie sklypą gali pasirinkti bet kurioje laisvos valstybinės žemės vietoje, - jį „persikelti“.
Tačiau žemė „neperkeliama“ į tas vietoves, kur iš valstybės nuomojamuose plotuose ūkininkai darbuojasi nuo 2004 metų.
- Ar ūkininkai gali įsigyti tik tos valstybinės žemės, į kurią nebepretenduoja savininkai?
- Pirmumas, pagal teisės aktus, tenka tam žmogui, kuris ją dirba, po to – kaimynams, paskui - jauniesiems ūkininkams, galop – visiems kitiems žemdirbiams. Jei neatsiranda norinčiųjų pirkti, žemė toliau nuomojama.
- Kiek šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai kainuoja žemės ūkio paskirties žemė?
- Žemės kainai įtakos turi ne tik našumas ar mokestinė vertė. Jai įtakos turi ir sklypo vieta, ir ūkių struktūra – kas ir kaip greta ūkininkauja. Taip pat paramos dydis, žemės našumas, žemės mokesčiai, žemės ūkio technikos kainos ir kiti veiksniai. Todėl žemės hektaras vienur kainuoja 2 tūkst., kitur – 4,5 tūkst., dar kitur - 10 tūkst. litų.
Pavyzdžiui, Vokietijoje produktų kainos bei tiesioginės išmokos visose jos žemėse yra tos pačios, infrastruktūra - panaši. Tačiau lygiai tokio paties našumo žemė buvusioje Rytų Vokietijoje yra perpus pigesnė, nei Vakarų.
- Ūkininkams ne prie širdies yra žemės mokesčiai, kuriuose teks sumokėti atsižvelgiant į žemės rinkos kainą, o ne jos našumą. Būgštaujama, kad aplinkiniai žemės pirkimo-pardavimo sandoriai gali juos smarkiai padidinti. Ar žmonių nerimas – pagrįstas?
- Šiuo metu Vyriausybės sudaryta darbo grupė peržiūri mokesčių sistemą, kartu – ir Žemės mokesčio įstatymą. Yra registruota nemažai jo pataisų, ir, ko gero, jos dar kartą bus svarstomos Seime.
Vis dėlto nedera sureikšminti tik prekybinių sandorių. Nes ir šiuo metu žemės mokesčio dydžiui įtakos turi jos našumas. Be to, našumo balas ir anksčiau tebuvo vienas iš keleto sudedamųjų žemės mokestinės vertės nustatymo dalių.
Tam žmogui, kuris ūkininkauja, nėra skirtumo, kaip tas mokestis apskaičiuojamas. Jam daug svarbiau, kad jis nebūtų per didelis.
Vertinant vidurkį, šiemet žemės mokesčiai bus maždaug tokio pat dydžio, kaip ir ankstesniais metais.
Pavyzdžiui, Molėtų rajone mokestis už žemės ūkio paskirties hektarą šiuo metu yra 12 litų. Ankstesniais metais jo buvo mokama 9-10 litų.
- Kokių žinių laukti žmonėms, kurie savo žemės nedirba, ir ji yra apleista?
- Kiekviena savivaldybė nustatė po keletą žemės mokesčio tarifų. Pavyzdžiui, Molėtų savivaldybė, kurioje žemė nėra naši, yra nustačiusi net 10 mokesčių rūšių. Vienoks tarifas taikomas sodams, kitoks - dirbamai žemei, dar kitoks - apleistai. Pastarosios ežerų krašte yra nemažai, apie 18 tūkst. hektarų.
Kiekviena iš savivaldybių mokesčius nustatė atsižvelgdama į tai, ar, juos mažinant, verta skatinti žemės ūkio veiklą, ar, atvirkščiai, didesniu mokesčiu savininkus priversti, kad jie ką nors darytų su apleista žeme.
Kita vertus, ne visos savivaldybės didesnį mokestį už apleistą žemę. Tą padarė maždaug trys iš keturių savivaldybių. Mat Žemės mokesčio įstatyme yra numatyta, kad apleistai žemei neteikiama mokesčio lengvata. Todėl už ją ir taip teks mokėti triskart brangiau.
Pavyzdžiui, jei nustatytas žemės mokestis už hektarą sudaro 20 litų, tai už apleistos hektarą teks mokėti 60 litų.
- Sodininkai – miestus supančių sodininkų bendrijų nariai iki šiol nemokėjo žemės mokesčio. Šie metai – pirmieji, kai ir jiems teks pakratyti pinigines. Ar smarkiai?
- Bent jau aplink Vilnių išsidėsčiusiose sodininkų bendrijose mokestis tikrai pakils. Jis bus maždaug toks, kokį moka namų valdos savininkai.
Už sodininkų bendrijose esančius sklypus mokestis skaičiuojamas kaip už žemės ūkio paskirties žemę. Kadangi sklypai yra maži, dažniausiai 6 arų, iki šiol jiems galiojo ir kita taisyklė: jei mokestis mažesnis nei 5 litai, jo apskritai nereikėjo mokėti. Tad sodininkai buvo atleisti nuo žemės mokesčių.
