Šiuos duomenis pateikia Honkonge įsikūrusi įmonė „A Capital“. „A Capital“ parengta studija – išsamiausias iš iki šiol atliktų tyrimų, kurie buvo daryti apie Kinijos investicijas Europoje.
Lietuva irgi stengiasi nelikti nuošalyje. Šią savaitę Kinijoje lankėsi Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.
Kinijos prekybos viceministras J. Zengweijus pabrėžė, kad Kinijos vyriausybė skatina šalies kompanijų investicijas užsienyje ir vykdo kokybiškų prekių importo į Kiniją skatinimo politiką ir siekia skatinti prekybą ir investicijas su draugiškomis, tokiomis kaip Lietuva, valstybėmis.
B. Vėsaitė pakvietė Kinijos prekybos ministrą Gao Huchengą ir prekybos viceministrą apsilankyti Lietuvoje. Pekine Ūkio ministrė pasirašė ketinimų memorandumą su Kinijos kompanija „CAMC Engineering Co.“ (CAMCE), turinčia didelės tarptautinių projektų valdymo patirties. Bendrovė pasisiūlė į Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ) atvesti kitas Kinijos bendroves
CAMCE yra Kinijos „Sinomach“ korporacijos, esančios „Global 500“ didžiausių pasaulio verslo kompanijų sąraše, dukterinė įmonė.
Vartus atvėrė silpnas euras
„Daugelis investuotojų iš Kinijos silpną Europos valiutą laiko galimybe investuoti šiame žemyne“, – sako „A Capital“ vadovas Andre Loesekrugas-Pietri, kurį cituoja spiegel.de.
Kinai ieško technologijų, praktinės patirties, didelės vertės prekės ženklų – ir visa tai randa čia, Europoje.
Daugelis Europos įmonių yra lyderės pasaulyje tokiuose sektoriuose kaip gamybos, automobilų pramonė, aplinkos ir sveikatos gerovė. Kinijos vadovai šias sritis naujausiame penkerių metų plane įvardijo prioritetinėmis.
Kinija remia savo šalies kompanijų plėtrą užsienyje siūlydama pigias paskolas, mažindama mokesčius, 93 proc. investicijų iš Kinijos į Europą ateina iš valstybei priklausančių kompanijų.
Investuotojų iš Kinijos laukianti Lietuva susitelkusi „į kompanijas, kurios nėra didieji Kinijos vardai, o į kompanijas, kurios yra nežinomi didieji Kinijos vardai“.
Taip pernai rudenį portalui lrytas.lt sakė tuometis Ūkio ministras Rimantas Žylius. Pasak jo, tai bendrovės, kurios išaugo savo marškinėlius Kinijoje, pradėjusios eksportuoti į kitas šalis, Afriką, Pietų Ameriką, nes Europa joms – labai didelis kokybinis šuolis.
Pati Lietuva kinams pristatoma kaip taškas, iš kur visą Europą galima pasiekti per kelias valandas, kur jie ras kompetentingų žmonių ir kur galės neišpūsdami savo išlaidų įsteigti Europos padalinį.
Tiesioginės Kinijos investicijos Lietuvoje 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 6,59 mln. eurų, Kinija užėmė 40 vietą pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį Lietuvoje. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, per metus Kinijos investicijų Lietuvoje padaugėjo 22,67 proc. Tiesioginės Lietuvos investicijos Kinijoje 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 3,14 mln. eurų.
Amerikiečiai užtrenkė duris
O štai kinų dėmesio ir pinigų sulaukianti Vokietija liko ne itin patenkinta, kai Kinijos kompanijos perėmė dalies ar ištisų šios šalies kompanijų, tokių kaip didžiausia pasaulyje betono mašinų gamintoja „Putzmeister“, krautuvų sandėliams gamintoja „Kion“ ir elektronikos bendrovė „Medion“, valdymą.
Vis dėlto, kaip teigia A. Loesekrugas-Pietri, Europoje pasipriešinimas tokio tipo investicijoms menkesnis nei kur kitur.
Pavyzdžiui, JAV užsienio investicijų komitetas blokavo JAV privačių orlaivių gamintojos „Hawker Beechcraft“ pardavimą pirkėjui iš Kinijos. Motyvas – nacionalinis saugumas.
2008-aisiais tas pats komitetas nesutiko Kinijos korporacijai „Huawei“ parduoti šiandien jau nebeegzistuojančios elektronikos gamintojos „3Com“.
Ilgai galvojusi Kanados vyriausybė neseniai davė sutikimą parduoti naftos ir dujų kompaniją „Nexen“. Norą ją įsigyti parodė valstybinė Kinijos kompanija „Cnooc“. Vis dėlto Kanados pareigūnai pareiškė, jog tokie leidimai ateityje bus išduodami išskirtiniais atvejais.
Europa sutinka entuziastingai
Europoje – priešingai – pirkėjus iš Kinijos sveikina pasirinkus investuoti į senąjį žemyną. Pernai Kinijos valstybinis fondas CIC įsigijo 10 proc. Londono Heathrow oro uosto ir 7 proc. valstybinio Prancūzijos palydovinio ryšio paslaugų teikėjos „Eutelsat“.
Portugalijos vyriausybė 2011-ųjų pabaigoje pritarė didžiausiam kada nors šioje šalyje vykusiam privatizavimui – tuomet sutarta, jog 21 proc. didžiulės elektros energijos bendrovės „Energias de Portugal“ atiteks kinų „Three Gorges“.
„Europiečiai į visa tai žiūri pragmatiškiau nei amerikiečiai“, – sako A. Loesekrugas-Pietri. Recesijos nualintoms Pietų Europos ekonomikoms itin reikia šviežio kapitalo. Be to, nedidelės ar vidutinės įmonės viliasi, jog naujieji savininkai bus jungtis, leidžianti paprasčiau pasiekti Kinijos rinką.
Parengė Jovita Simonaitė
