Dalis verslininkų atstovų širsta dėl neva dažnų laisvadienių ir teigia, kad taip valstybė ir verslas praranda milžiniškus pinigus.
„28 dienų atostogos ir taip yra ilgiausios Europoje, o gal ir pasaulyje. Taip pat prisideda visos šventinės dienos: Gegužės 1-oji, Kūčios, Kalėdos, dar ir apie Naujųjų metų išvakares užsimenama. Viena tokia diena iš biudžeto atima apie 100 mln. litų įplaukų“, - piktinosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.
Kiek kainuoja darbo diena? 2012 metais Lietuvos BVP siekė 112 mlrd. litų. Pernai iš viso buvo 252 darbo dienos. Per vieną darbo dieną Lietuvoje sukuriama 447 mln. litų bendrojo vidaus produkto. Tad galėtume daryti išvadą, kad kiekviena papildoma poilsio diena kainuoja kiek daugiau nei 400 mln. litų.
Tačiau daug paslaugų sferos įstaigų dirba ir savaitgaliais bei poilsio dienomis, tad šis nuostolis yra gerokai mažesnis, nors vis tiek verčiantis susimąstyti. Juolab Lietuvoje darbo savaitė yra viena trumpiausių Europoje.
Antradienį, Gegužės 1-osios išvakarėse, pramonininkų konfederacijos susirinkime J. Guzavičius kalbėjo apie darbo jėgos užimtumą ir tendencijas, paminėdamas ir laisvadienių problemą.
Tačiau ar iš tiesų turime daugiau laisvadienių, nei kiti?
Mažiausiai ilsisi britai
„Eurostat“ duomenimis, Lietuva pagal laisvadienių skaičių ne itin išsiskiria iš Europos konteksto.
Lietuviai gali džiaugtis 12 nedarbo dienų (neįskaičiuojami laisvadieniai, visuomet sutampantys su sekmadieniais). Šiemet dėl to, kad kai kurios šventinės dienos yra savaitgaliais, laisvadienių bus 10.
Panašus skaičius yra ir Latvijoje, Estijoje ir daugumoje kitų Europos šalių.
Kiek išsiskiria nebent britai, kurie turi tik septynis laisvadienius.
Be to, kaip portalui lrytas.lt teigė Paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Aleksandras Posochovas, laisvadieniai daliai darbuotojų yra proga gauti didesnius atlyginimus.
„Nepamirškime, kad per laisvadienius dirbantys paslaugų sferos atstovai gauna 1,5 karto didesnį užmokestį“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis taip pat svarstė, kad galbūt tokios šventės, kaip Gegužės 1-oji ar Žolinės nėra itin vertingos, tačiau kadangi jos jau yra tapusios tradicija, būtų negražu iš žmonių atimti tai, ką jie kažkada išsikovojo.
Ilgiausia darbo savaitė – pas turkus
Ieškantys Lietuvos mažo produktyvumo priežasčių kritikai žvilgsnį turėtų kreipti ne į laisvadienius, o į darbo savaitės laiką.
Lietuvoje pilną etatą dirbančių žmonių darbo savaitė yra viena trumpiausių Europoje – už lietuvius (40,1 h) trumpiau dirba tik danai (38,8 h), norvegai (39,2 h), airiai ir Liuksemburgo gyventojai (40 h).
Kita vertus, graikai (43,7 h), islandai (46,1) ir rekordininkai turkai (53,6 h) itin klestinčiomis ekonomikomis pasigirti negali.
