Didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Nors kol kas neaišku, nei kiek, nei nuo kada, tokia darbo grupės idėja greičiausiai visuomenės bus sutikta palankiai.
Užtat daugelis kitų – vargu. Pavyzdžiui, mintis apmokestinti pajamas už indėlius, parduotus vertybinius popierius ar juridiniams asmenims suteiktas paskolas.
Žmonės skaudžiai nukentėtų
Ką ir kalbėti apie siūlymą naikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui.
Turint galvoje, kad per metus už centralizuotai tiekiamą šilumą Lietuvoje sumokama apie 1,2 mlrd. litų, padidinus PVM nuo lengvatinių 9 proc. iki 21 proc., į valstybės biudžetą papildomai įkapsėtų nemenka suma – 144 mln. litų.
Tačiau vidutinio 60 kvadratinių metrų ploto buto savininkams šildymo sezonas pabrangtų 200–300 litų. Tad šiuo atveju valdžia rizikuotų supykdyti nemažą dalį rinkėjų.
Skubėti niekas neketina
Todėl net persvarstyti mokesčių sistemą sukurtos darbo grupės vadovas Stasys Jakeliūnas įsitikinęs, kad šildymo kainos pastaruoju metu yra itin didelės, todėl lengvatos panaikinimą kol kas reikėtų atidėti.
Kol daug namų kiaurų, lengvatų panaikinimas būtų dar vienas smūgis senų daugiabučių gyventojams. Taip teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas.
„Kils sąmyšis ir chaosas, nes sąskaitos dar labiau padidės, nors žmonės čia niekuo dėti. Būtina pradėti renovaciją, o tik po to kalbėti apie lengvatų panaikinimą”, – sakė V.Stasiūnas.
Siūlo įmokų ribas
Vienas darbo grupės siūlymų – įvesti „Sodros” mokesčio ribas. Jos turėtų sudaryti 5 valstybės draudžiamųjų pajamų dydžius.
Šiuo metu tai sudarytų 7440 litų.
Tai reiškia, kad uždirbantiems daugiau nuo šios sumos mokėti „Sodros” mokesčio žmogui ir darbdaviui nereikėtų.
Dabar apskaičiuojant maksimalią pensiją remiamasi tuo pačiu dydžiu: jei žmogus uždirba dar daugiau, jo pensija dėl to nedidėja.
Todėl būtų logiška įmokas susieti su galimomis išmokomis.
Ar pakaks politikams ryžto?
Tiesa, patys ekspertai abejoja, ar tokia mintis valdantiesiems gali patikti.
Mat Seimas praėjusią savaitę didele balsų persvara atmetė panašią Liberalų sąjūdžio siūlytą idėją. Tiesa, siūlyta suma, nuo kurios nebūtų skaičiuojami mokesčiai „Sodrai”, buvo daug mažesnė – apie 5000 litų.
„Sodros” mokesčio ribų įvedimą remia investuotojų organizacijos. Verslininkai sako, kad tokia tvarka būtų palankesnė Lietuvoje kuriant darbo vietas geriems ir brangiai apmokamiems specialistams.
„Manome, kad tokių ribų įvedimas paskatins didesnės pridėtinės vertės įmonių steigimąsi ir žmonių dalyvavimą „Sodros” sistemoje”, – kalbėjo premjero sudarytos darbo grupės vadovas S.Jakeliūnas.
Išvados – tik birželį
Naujų PVM lengvatų įvedimui maistui ir kitiems produktams ar paslaugoms ekspertai nepritaria: neva vartotojai nepajunta mažesnių mokesčių naudos.
Tačiau darbo grupė dar neatmetė galimybės įvesti PVM lengvatą viešbučiams, nes juose dažniausiai gyvena užsieniečiai ir šios paslaugos prilyginamos eksportui.
Kita vertus, premjeras A.Butkevičius užsiminė, kad ne visi ekspertų siūlymai bus priimti. Be to, darbo grupė pateikė tik preliminarias išvadas: galutinių tikimasi sulaukti birželį. („Lrytas.lt”, LR)
Perdėlios pajamų mokesčius
Darbo grupė siūlo Vyriausybei keisti gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių struktūrą.
Gyventojų pajamų mokestį siūloma didinti, o „Sodros” mokestį – mažinti. Sveikatos draudimo mokestį siūloma sujungti su gyventojų pajamų mokesčiu.
Pasak S.Jakeliūno, dėl šių pakeitimų reali mokesčių našta gyventojams nepasikeis, tik mažės mokesčių skaičius. Tiesa, kai kurie darbo grupės nariai baiminasi, kad perdėliojant mokesčius jų našta gali nepastebimai ir padidėti.
Darbo grupė taip pat ieškojo būdų, kaip pagerinti skolose paskendusios „Sodros” padėtį.
Bazinių pensijų mokėjimas iš „Sodros” gali būti perkeltas į valstybės biudžetą.
Jam gali būti perleistos ir visos 10 mlrd. litų perkopusios „Sodros” skolos. Kad bazinės pensijos būtų mokamos iš valstybės biudžeto, teks didinti gyventojų pajamų mokestį.
Taip pat siūloma „Sodros” sistemoje įvesti virtualias sąskaitas, kurias S.Jakeliūnas prilygina privatiems antrosios pakopos pensijų fondams.
