Europos centrinis bankas (ECB) pasielgė, kaip ir tikėjosi daugelis analitikų – sumažino bazinę palūkanų normą nuo 0,75 iki 0,5 procento. Tai rekordiškai mažos palūkanos. Pastarąjį kartą ECB jas mažino maždaug prieš metus.
Ketvirtadienį Slovakijos sostinėje Bratislavoje vykusiame valdančiosios tarybos susitikime padarytas sprendimas buvo priimtas dėl mažos euro zonos infliacijos, aukšto nedarbo ir krentančių vartotojų lūkesčių.
Po pirminio pranešimo vykusioje spaudos konferencijoje M. Draghi pareiškė tikintis, jog nurėžta palūkanų norma turėtų padėti euro zonos ekonomikai atsigauti šių metų pabaigoje.
Jis neatmetė galimybės, kad esant būtinybei palūkanų norma gali būti dar mažinama. Ateityje galime pamatyti netgi neigiamas palūkanų normas, tačiau ne visiems, o tik bankams.
Iškart po tokių M. Draghi komentarų euro kursas dolerio atžvilgiu staigiai krito – nuo 1,32 iki 1,30 dolerio už eurą.
Savo kalboje jis taip pat kalbėjo apie valstybių biudžeto deficitą, ECB vadovo teigimu, euro zonos šalims negalima prarasti progreso padaryto mažinant savo skolinimosi poreikius.
Įtaka Lietuvai
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad dėl to gyventojų išlaidos palūkanoms bus mažesnės nei iki šiol ir gali juos paskatinti prisiimti daugiau naujų finansinių įsipareigojimų.
Tai turėtų paskatinti ir vartojimą – žmonės mažiau išleis palūkanoms mokėti ir galės pirkti daugiau. Tuo metu dalis taupančiųjų turėtų nusiminti – jiems šis ECB sprendimas nėra palankus, nes sumažės jų iš indėlių su kintama palūkanų norma gaunamas pelnas.„Danske Bank“ vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės manymu, dėl iki 0,5 proc. sumažintos palūkanų normos ir padidėjusios paklausos euro zonoje turėtų dar paaugti Lietuvos eksportas.
Ji taip pat sakė, kad šis ECB žingsnis galėtų paskatinti Lietuvos bankus lengviau skolinti mažajam ir vidutiniam verslui.
„Tačiau taip bus tik iš teorinės pusės, praktiškai Lietuvos bankams svarbesnis yra vidaus ekonomikos stiprumas, valstybės finansai, ryžtas įsivesti eurą“, – kalbėjo ekonomistė.
N. Mačiulis taip pat galvoja, kad didelės įtakos Lietuvos rinkos lūkesčiams naujausias ECB sprendimas neturės. Šiuo metu skolinimosi kaina Lietuvoje išlieka žemiausia istorijoje.
Mažesnė palūkanų norma neturėtų labai paveikti ir euro zonos infliacijos, ji šiuo metu yra 1,2 proc, o ECB tikslas – 2 proc., būtent tai ECB suteikė laisvės imtis naujų ekonomikos skatinimo priemonių.
Tačiau, net jeigu ateityje ECB nuspręstų imtis papildomų ir netradicinių pinigų politikos priemonių, pavyzdžiui, skubaus pinigų masės rinkoje didinimo, N. Mačiulio teigimu, jos infliacijos taip pat neturėtų žymiai padidinti.
Didesnė infliacija euro zonoje gali būti palanki Lietuvai, siekiančiai 2015 m. įsivesti eurą. Vienas iš Mastrichto kriterijų sako, kad mūsų infliacija turi būti ne daugiau kaip 1,5 procentiniais punktais didesnė nei trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių infliacijos rodiklių vidurkis.
Palūkanų normos palankios naujoms idėjoms ir investicijoms
„ECB sprendimas dar kartą patvirtino pasiryžimą palaikyti rinkas „tiek kiek reikia“. Ir rinkoms to iš tiesų reikia, nes pastarųjų kelių savaičių statistiniai duomenys optimizmo neteikė“, - ECB sprendimą komentuoja DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Tiek pramonės produkcijos, tiek ir ekonominių vertinimo rodikliai rodė, kad pinigų sąjungos ekonomikos silpsta ir šis užkratas plinta į svarbiausias euro zonos nares – Vokietiją, Austriją ir Prancūziją. Netikėto smūgio sulaukė ir jaunesnioji euro zonos narė – Slovėnija.
Nenuostabu, kad dauguma ekspertų, remiantis „Bloomberg“ apklausa, karštligiškai keitė ECB bazinių palūkanų normų prognozes mažėjimo link. Tačiau dabar sumažinus palūkanų normas, ECB arsenalas kovai su recesijos nuotaikomis beveik išseko, o šio žingsnio poveikis euro zonos ekonomikai bus labai ribotas – likvidumas bankų rinkoje yra pakankamas ir keliomis dešimtosiomis sumažėjusios palūkanų normos prastų lūkesčių kreivės į viršų nenukreips.
Nemažai poveikio šiam sprendimui turėjo ir mažėjantis infliacijos spaudimas, kuris atrišo ECB rankas agresyvesnei pinigų politikai.
„Ką tai reiškia Lietuvai? Nepaisant to, kad palūkanų normų mažinimas yra siejamas su prastėjančia ekonomine padėtimi euro zonoje, jos stimuliavimas tuo pačiu paruošia dirvą naujų idėjų ir investicinių projektų įgyvendinimui.
Tiek euro zonos, tiek ir JAV federalinio rezervo atstovai dar kartą įtikino rinką, kad yra pasiryžę išlaikyti palūkanų normas itin žemame lygyje ir skatinti vidaus vartojimą ir investicijas kol ekonomikos nesustiprės. Tad, rinkoms, kurios turi augimo potencialą (o Baltijos šalys tikrai potencialo nestokoja), tai yra geros naujienos“, - mano DNB banko atstovė.
Tinkamas sprendimas, bet kas toliau?
Ketvirtadienio palūkanų normos sumažinimas 0,25 procentiniais punktais buvo mažiausia, ko tikėjosi rinkos.
Praėjusią savaitę paskelbta, kad euro zonos nedarbas siekia 12,1 proc., darbo neturi 19,2 milijono darbingo amžiaus žmonių.
Pats ECB prognozuoja, kad euro zonos BVP šiais metais sumažės 0,5 procento.
Daugėja balsų, sakančių, kad taupymo politikos vaistai pacientą žudo, o ne padeda.
Palūkanų normos sumažinimo buvo laukiama, tačiau lieka neaišku, ar jis duos kokių nors apčiuopiamų rezultatų. Atrodo, kad ECB imasi veiksmų ne tiek dėl to, kad tikima, jog jie padės, bet dėl to, kad apskritai reikia kažką daryti.
Rekordiškai maža bazinė palūkanų norma ypač naudinga periferinėms zonos šalims, kurių silpnieji bankai dažniausiai skolinasi iš ECB.
Tikimasi, kad vėliau šie bankai pradės lengviau skolinti smulkiajam ir vidutiniam verslui, o tai galų gale išjudins ir pastaruoju metu vietoje trypčiojančią ekonomiką.
Jeigu bazinės palūkanų normos sumažinimas neduos laukiamų rezultatų, iki krizės pabaigos ECB gali tekti imtis priemonių, kurios anksčiau buvo vadintos nepageidautinomis ar neefektyviomis.
N. Mačiulio teigimu, visai tikėtina, kad kitoje metų pusėje bus imtasi skubaus pinigų masės rinkoje didinimo (angl. quantitative easing) ir valstybės skolų pirkimo.
ECB vadovas praėjusiais metais yra žadėjęs, kad „bankas padarys visa, kas įmanoma“.
Šis žingsnis gali nepatikti Vokietijos federaliniam bankui „Bundesbank“, tačiau išeikvojusi kitą amuniciją ECB gali tiesiog nebeturėti išeities.
Tiesa, iki šiol ECB išlaikė daug konservatyvesnę poziciją nei JAV, Jungtinės Karalystės ar Japonijos centriniai bankai.
Pastarąjį kartą ECB palūkanų normą mažino 2012 m. liepą.
