Kas gali užimti jų vietą? Kuo turėtų užsiimti į ją pretenduojantys rinkos dalyviai? Apie tai – interviu su Lietuvos bankų asociacijos prezidentu Stasiu Kropu.
– Bankrutavus „Snoro” ir Ūkio bankams girdėti kalbų, jog į bankų rinką ketina ateiti naujų žaidėjų. Kaip atrodo rinka šiandien, ar joje dar yra vietos naujokams?
– Nors bankų koncentracija po šių bankų bankroto dar padidėjo, iš esmės banko paslaugų trūkumo tikrai nėra.
Jau veikiantys bankai pajėgūs tenkinti įmonių ir namų ūkių paklausą. Tikėtina, kad naujoms kredito įstaigoms daugiau erdvės ir galimybių būtų tam tikruose banko paslaugų segmentuose.
– Į kokį segmentą galėtų taikyti naujasis žaidėjas?
– Manau, kad pirmiausia tai galėtų būti regioninis ar smulkiojo verslo aptarnavimo segmentai.
– Kas galėtų įsitraukti į bankų rinką? Juk, pavyzdžiui, „BigBank”, „Finasta” ar kredito unija Vilniaus taupomoji kasa neslepia tokių siekių?
– Naujais Lietuvos kredito rinkos dalyviais galėtų tapti užsienio investuotojai, kurie ryžtųsi įsigyti kurią nors dabar Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų. Visi paminėti žaidėjai jau kurį laiką veikia Lietuvos rinkoje orientuodamiesi į tam tikrus veiklos segmentus.
„Finasta” jau yra bankas, tiesa, daugiau užsiimantis investicine bankininkyste.
„BigBank” Lietuvoje veikia kaip banko filialas. Vilniaus taupomoji kasa aptarnauja Vilniaus regiono namų ūkius ir smulkųjį verslą. Jų negalėtume pavadinti naujais banko paslaugų rinkos dalyviais.
Tačiau, pavyzdžiui, Suomijos bankas „Pohjola” galėtų būti vadinamas nauju. Jis savo veiklą aktyviai išplėtė po pastarosios finansų krizės ir tapo svarbiu pramonei ir žemės ūkio įmonėms teikiamų paslaugų rinkos dalyviu.
– Atrodo, jog naujiems subjektams norint virsti bankais reikėtų keisti tam tikrus teisės aktus. Ar Lietuvoje yra buvę tokių atvejų, kaip tai turėtų vykti?
– Kiek pamenu, Lietuvos vystymo bankas buvo pertvarkytas į paprastą komercinį banką.
Nors iš esmės tokios patirties nelabai turime, mano nuomone, tai turėtų vykti vykdant panašias sąlygas kaip ir steigiant naują banką – tiesiog atitinkant visus bankui keliamus reikalavimus.
– Kokius teisės aktus reikėtų pakeisti, kad, tarkime, kredito įstaiga ar kredito unija galėtų tapti banku?
– Iš esmės Lietuvos Respublikos teisinėje bazėje nėra įtvirtinto draudimo kredito unijai tapti banku, tačiau toks procesas nebūtų labai paprastas. Manau, kad racionaliausias būtų pertvarkymo kelias, tačiau Kredito unijų įstatymas tai draudžia.
Tad norint supaprastinti unijos tapimą banku reikėtų panaikinti įstatyme įtvirtintą draudimą, kartu pakeisti ir tam tikrus Bankų įstatymo straipsnius. Šiuo atveju reikėtų atsisakyti perteklinio reikalavimo iš naujo prašyti leidimo steigti komercinį banką tuo atveju, kai jis kuriamas pertvarkant veikiančią kredito uniją.
Taip pat turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį komercinio banko akcininkai (buvę kredito unijos dalyviai) turi atitikti Bankų įstatymo nustatytus reikalavimus. Be to, turėtų būti nustatoma, kad iš kredito unijos į banką pertvarkyta kredito įstaiga licenciją gautų pagal naujas priežiūros institucijos parengtas taisykles, kuriose detaliai būtų reglamentuoti visi likę niuansai.
– Kokius pagrindinius reikalavimus turi atitikti ūkio subjektas, kad galėtų tapti banku?
– Visi reikalavimai įtvirtinti Bankų įstatyme.
Pirmiausia, banko, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios buveinė įregistruota Lietuvos Respublikoje. Banką gali steigti ne mažiau kaip 10 steigėjų (išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis) ir jis gali būti steigiamas tik neribotam laikui.
Kad bankas būtų įregistruotas, jis turi gauti Lietuvos banko leidimą įsisteigti, banko akcijos turi būti visiškai apmokėtos iki steigiamojo susirinkimo sušaukimo dienos, minimalus kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 5 mln. eurų.
Be to, prieš pradedant teikti finansines paslaugas privaloma gauti priežiūros institucijos išduodamą licenciją – teisę teikti finansines paslaugas, kai įsisteigęs bankas atitinka nustatytus reikalavimus.
O jie tokie: turėti banko veiklos planą, suformuoti valdymo ir organizacines struktūras, turėti saugią ir patikimą banko veiklą užtikrinančią vidaus kontrolės sistemą, personalą, reikiamas technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto draudimą. Viskas numatyta Bankų įstatyme.
Pertvarka – visiškai natūralus procesas
Kredito unijų persitvarkymo į banką procedūros numatytos kitų valstybių teisės aktuose (pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje) ir sėkmingai vykdomos. Be to, būtent Kanados pavyzdžiu vadovautasi rengiant LR kredito unijų įstatymą. Pavyzdžiui, nuo 1995 m. daugiau nei 30 JAV kredito unijų persitvarkė į bankus. Taigi toks persitvarkymo procesas tiek teisine, tiek praktine prasme yra natūraliai vykstantis procesas.
Virsmo banku tvarka galėtų būti supaprastinta
Audrius Žvybas, Advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT” teisininkas:
„Lietuvoje nėra buvę precedento, kad kredito unija būtų persitvarkiusi į banką. Taigi dabartinė teisinė bazė tokios galimybės nenumato.
Kredito unijų įstatymas aiškiai įtvirtina, kad kredito unija negali būti pertvarkoma, o reorganizuojant ją galima jungti tik su kita kredito unija. Visos kredito unijos veikia per kooperatinės bendrovės teisinę formą, o komerciniai bankai – per akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės formą. Teisinę formą pakeisti galima tik pertvarkymo būdu, tad įstatymas tokią galimybę kol kas aiškiai draudžia.
Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad kelios šiuo metu veikiančios kredito unijos jau yra išplėtojusios veiklą, turi kompetentingą komandą ir net vidaus padalinius (kaip bankai), reikėtų svarstyti galimybę įtvirtinti būdą joms persitvarkyti į banką.
Tam reikia Kredito unijų įstatymo bei Bankų įstatymo pakeitimų. Priežiūros institucija (Lietuvos bankas) turėtų patvirtinti ir taisykles, pagal kurias viena kredito įstaiga (kredito unija) galėtų persitvarkyti į kitą kredito įstaigą (komercinį banką).
Tvarka turėtų būti supaprastinta atsižvelgiant į tai, kad kredito unijos jau yra perėjusios tam tikrą priežiūros institucijos patikrinimą steigimosi metu ir turi galiojančią kredito unijos licenciją.
Pertvarkoma kredito unija privalėtų pakeisti savo įstatus, pateikti duomenis apie įstatinio kapitalo, reikalingo bankui, suformavimą, perkelti visus aktyvus, išspręsti akcininkų klausimą (Lietuvos bankas turi teisę kontroliuoti banko akcininkus, o unijos nariai, turintys pajus, pertvarkymo metu galėtų tapti banko akcininkais), sukurti vidaus struktūrą (paskolų komitetas ir pan.) ir turėti veiklos planą.”
