Kuo pasaulinė recesija panaši į „Sostų žaidimo“ žiemą?

Milžiniško populiarumo susilaukęs JAV televizijos HBO kuriamas serialas „Sostų žaidimas“ (angl. Game of Thrones) daugelį savo žiūrovų prie ekranų pritraukia ugnimi spjaudančiais drakonais, dėl valdžios gerklę perpjauti pasiruošusių veikėjų intrigomis ir itin atviromis sekso scenomis.

Daugiau nuotraukų (1)

Edgaras Savickas

May 4, 2013, 4:11 PM, atnaujinta Mar 7, 2018, 7:02 AM

Tačiau „Sostų žaidimas“ apeliuoja ne tik į žemiausius jo gerbėjų instinktus. Be išmaniai sukonstruoto siužeto ir puikiai pastatytos aplinkos, jame taip pat galima pastebėti ne vieną ekonominę metaforą apie mūsų realų pasaulį.

Harvardo universiteto studentų laikraštyje „The Harvard Crimson“ vienas jo autorių – Jonathanas Z. Zhou pastebi, kad nors „Sostų žaidimo“ veiksmo laikas savo technologijos ir socialinėmis normomis primena viduramžių Europą, jo ekonomika labai panaši į modernią ir turi savotiškus verslo ciklus.

Westeros vadinamame, viename iš rašytojo Džordžo R. R. Martino sukurto pasaulio, žemynų dominuoja žemdirbystė, todėl agrarinėje visuomenėje metais trunkančios vasaros ir žiemos realybėje gali būti atitinkamai pavadintos ekonomikos pakilimais ir nuopoliais ar netgi depresijomis.

Turbūt net šio serialo niekada nematę interneto vartotojai pasauliniame tinkle yra užtikę frazę „žiema artėja“ (angl. winter is coming“). Ji įspėja, kad net ir didžiausio pakilimo laikas reikia ruoštis artėjančiam nuosmukiui, kokiu, pavyzdžiui, buvo 2008 m. prasidėjusi pasaulinė finansų krizė.

Bet net ir žinant, jog ekonominė vasarą netruks amžinai, nuspėti, kada jau prasidės žiema pavyksta nedaugeliui.

Panašiai, kaip ir „Sostų žaidime“, maždaug nuo 1980 iki 2005 metų pasaulyje trukusi technologinė pažanga ir ekonomikos vystymasis leido gyventojams mėgautis vasara.

Tačiau nevisai išmintingi valstybių vadovai, kaip ir Westeros karaliai ar bajorai, nesiruošė artėjančiai žiemai, todėl net ir mažėjant biudžetų pajamoms savo apetito viešosioms išlaidoms nemažino.

„Sostų žaidime“ šalį valdantis karalius Robertas kiekvienus metus baigdavo deficitiniu biudžetu, nes galėjo. Kaip ir tikri politikai, kurių perrinkimo galimybes priklauso nuo juos renkančiųjų malonės, Westoros valdovas stengėsi įsiteikti savo pavaldiniams.

Geras karaliaus Roberto iždininkas visada sugebėdavo neblogomis sąlygomis pasiskolinti ir patenkinti savo viršininko užgaidas. Taip pat ir finansiškai išreguliuotame ir globalizacijos apimtame pasaulyje valstybės galėjo lengvai skolintis, tačiau atėjus ekonominei žiemai prisiimta atsakomybė privertė karalius labai smarkiai susirūpinti.

„Sostų žaidimo“ pasaulyje prasidėjus ekonominiams sunkumams sostas atiteko didžiausiems kreditoriams – Lannisterių šeimai. Kaip parodė Europos šalių skolų krizė, skolintojų suverenioms valstybėms pateikti reikalavimai gali tapti netgi svarbesni nei teisingas valdymas ir demokratija.

Lietuvoje taip pat galima buvo pamatyti panašių procesų. Smarkaus augimo metu, kai Baltijos šalys buvo vadinamos tigrais, valdantieji nesukaupė rezervo, todėl 2008 m. prasidėjus globaliai krizei teko ne tik veržtis diržus, bet ir dar daugiau skolintis.

Kitaip sakant, jie vasaros metu nepasiruošė visada netikėtai užklumpančiai žiemai.

„Sostų žaidimo“ populiarumo paslaptis

Daugelis „Sostų žaidimo“ gerbėjų sako „užsikabinę“ peržiūrėję vos pirmąją serialo seriją. Jos pabaigoje rodoma, kaip visur laipioti mėgstantis berniukas kopia į vieną iš pilies bokštų, o ten nepadorioje pozoje užklumpa į svečius atvykusios, kitos kilmingos šeimos brolį ir sesę.

Užkluptieji nieko nelaukę jį nustumia nuo atbrailos, taip tikėdamiesi, kad jų paslaptis išliks niekam nežinoma. Būtent šis absoliučios moralinės perversijos faktorius ir yra viena pagrindinių „Sostų žaidimo“ sėkmės priežasčių.

Žiūrovas tiesiog negali nukreipti žvilgsnio kitur.

Naujausio, trečiojo sezono, premjera sulaukė 4,4 milijono žiūrovų. Šiuo metu tai yra žiūrimiausias serialas JAV.

Tačiau jis žiūrimas ne tik legaliai, ta pati pirmoji trečiojo sezono serija internete nelegaliai buvo parsisiųsta virš milijono kartų.

Populiariausioje lietuviškoje parsisiuntimų nuorodų svetainėje „Linkomanija“ ši serija, sudėjus visus jos formatus, buvo parsiųsta virš 17 tūkst. jos vartotojų.

„Sostų žaidimas“ yra pastatytas pagal JAV rašytojo George R. R. Martino knygų seriją „Ledo ir ugnies daina“.

Šiuo metu rodomas trečiasis serialo sezonas, suplanuotas ir ketvirtas. Tiesa, G. R. R. Martinas dar nėra baigęs rašyti visų savo serijos knygų, todėl dalis gerbėjų nerimauja. Autoriui šiuo metu yra 64-eri metai.

Lietuvoje pirmąjį „Sostų žaidimo“ sezoną 2012 m. yra rodžiusi BTV televizija.

Serialas yra laimėjęs „Auksinį gaublį“ ir dar 32 apdovanojimus, turi 70 nominacijų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.