DNB banko analitikai prognozuoja, kad kitais metais Lietuvai
susiklostys palankios makroekonominės sąlygos atitikti euro
įvedimui būtinus Mastrichto kriterijus, ir mūsų šalis turės realias
galimybes būti pakviesta įstoti į euro zoną.
Tačiau didžiausią pavojų euro įvedimui, kaip rašoma banko
pranešime, kels kainų stabilumo ir valdžios sektoriaus biudžeto
deficito kriterijai - jei būtų vertinamos Lietuvos galimybės įstoti
į euro zoną dabar, Lietuva neįvykdytų šių kriterijų.
DNB analitikų
teigimu, jei pernelyg didės viešojo sektoriaus išlaidos ir
vartojimas, Lietuva infliacijos ir biudžeto deficito kriterijų
rizikuoja neatitikti ir kitais metais.
„Mažėjančios žaliavų ir maisto produktų kainos pasaulio rinkoje
sudaro puikias sąlygas įvykdyti infliacijos kriterijų. Tačiau
Lietuvai reikia sėkmingai sužaisti administracinių kainų priežiūros
ir mokesčių reformos partiją, kuri neleistų įsisiūbuoti
infliacijai.
Svarbu, kad euro įvedimo atitikimo vertinimo
laikotarpiu būtų susilaikoma nuo populistinių vartojimą skatinančių
sprendimų - akcizų didinimo arba PVM lengvatų naikinimo, ypač
šildymui ir vaistams“, - sakė DNB banko vyriausioji ekonomistė
Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Ekonomistė pabrėžė, kad šalies įsitraukimas į ilgalaikius ir
daug kainuojančius projektus didina riziką nevykdyti valdžios
sektoriaus biudžeto deficito kriterijaus. Be to, nors Lietuvos ūkio
atsigavimas turėtų sunešti daugiau mokestinių pajamų, viešojo
sektoriaus išlaidos turėtų didėti daug lėčiau.
DNB banko analitikai taip pat pabrėžia, kad euro įvedimas
mažins valiutų keitimo sąnaudas, kurios vien gyventojams pernai
siekė apie 40 mln. litų, didins Lietuvos patrauklumą užsienio
investicijoms, lems pigesnį skolinimąsi užsienio rinkose, o
ekonominės krizės atveju leis pasinaudoti Europos stabilumo
mechanizmo (ESM) fondo lengvatinėmis paskolomis. Tiesa, Lietuva
privalės į ESM fondą įnešti savo indėlį.
Banko analitikų skaičiavimais, per penkerius metus Lietuvos
indėlis į ESM fondą sieks 8,6 mlrd. litų, arba 7,6 proc. nuo 2012
metų šalies BVP. Tačiau tik apie 1 mlrd. litų (11,5 proc.) reikės
įnešti grynaisiais pinigais, o likusiai sumai būtų išduodama
valstybės garantija.
Dėl to, valdžios sektoriaus skola 2015 m. gali
išaugti iki 50 proc. BVP. Pasak J. Rojakos, neprisiėmus didelių
finansinių įsipareigojimų ir užtikrinus spartų augimą, Lietuvos
įnašas į stabilizavimo fondą nesukels problemų.
Analitikės teigimu, šiuo metu euro zonos ateitis skęsta
migloje, todėl Lietuvai itin svarbu laikytis ilgalaikės ūkio augimo
ir konkurencingumo didinimo strategijos ir nekeisti ilgalaikio
kurso dėl ambicijų patenkinimo.
„Euro nauda yra ilgalaikė investicija makroekonominiam
stabilumui, tačiau nėra panacėja būtinoji sąlyga sėkmingam šalies
vystymuisi“, - sako J. Rojaka.
Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė eurą planuoja įvesti
2015 m.
Kaimyninė Latvija eurą ketina įsivesti 2014 m.