Susitikimo dalyviai pripažino dabartinę centrinių bankų politiką pateisinama. Buvo palaikoma ir gana agresyvi Japonijos centrinio banko politika, kuria siekiama kovoti su defliacija ir kurios metu krito jenos vertė. Nors anksčiau kalbėta, kad agresyvi centrinių bankų politika „yra rimta problema“, tačiau susitikimo metu jokių rimtų pareiškimų šiuo klausimu nebuvo.
Vokietijos centrinio banko pirmininkas Jensas Weidmannas perspėjo, kad centrinio banko politika, siekiant išsaugoti žemas palūkanų normas, tęsiasi per ilgai.
„Kuo ilgiau vykdoma programa, tuo didesnė kyla rizika bandant apsaugoti finansinį stabilumą“, - sakė jis.
Neseniai šiuo klausimu savo nuomonę išsakė ir JAV federalinių atsargų banko vadovas Benas Bernanke.
Pasak jo, sprendžiant didelių bankų problemas, svarbu padidinti jų kapitalą. Tokiems bankams negalima leisti „nuskęsti“, nes jie sudaro per didelę ekonomikos dalį.
G7 grupės nariai sutarė bendromis jėgomis kovoti su mokesčių vengimu, teigė Didžiosios Britanijos finansų ministras George'as Osborne'as.
Jis pridūrė, kad svarbu užtikrinti, jog įmonės laiku mokėtų joms privalomus mokesčius, praneša BBC.
Taip pat centrinio Anglijos banko vadovas seras Mervynas Kingas, šalies finansų ministras ir visų septynių grupės narių centrinių bankų vadovai sutarė, kad svarbiausia spręsti žlungančių bankų problemas ir apsaugoti mokesčių mokėtojus.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos buvo paprašyta ištirti tarptautinių bendrovių pinigų pervedimus - kokios įmonės perveda didelę dalį pelno į šalis, kuriose mokesčiai yra mažesni nei jų kaimynėse.
Tokie nutarimai svarbūs rengiant naujus pasaulinius mokesčių standartus.
