Per keturis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą surinkta 54 mln. litų mažiau nei planuota - 6,6 mlrd. litų. Didžiausios skylės veriasi akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio grafose.
Per šį laikotarpį pajamų iš akcizų (už visas akcizines prekes) gauta beveik 10 proc. - 92 mln. litų - mažiau nei planuota. iš akcizų surinkta 979,3 mln. litų pajamų o buvo prognozuota gauti 1 mlrd. 71,2 mln. litų.
PVM buvo surinkta 2 mlrd. 906,4 mln. litų, buvo prognozuota surinkti 3 mlrd. 232,2 mln. litų. Tai net 325,8 mln. litų - beveik dešimtadaliu - mažiau nei planuota. Iš viso šių mokesčių trūkumas siekia 400 mln. litų.
Problemos tik didėja
Be to, problemos dėl mokesčių reikšmingai ūgtelėjo balandį. Nes pirmąjį šių metų ketvirtį iš akcizų buvo surinkta 38 mln. litų mažiau nei planuota, o PVM - 175 mln. mažiau nei planuota. Vien per balandį šių mokesčių trūkumas padidėjo 200 mln. litų.
Skyles kiek pridengė kiti mokesčiai - į nacionalinį biudžetą labiau nei planuota papildė pelno, gyventojų pajamų mokesčiai. Pelno mokesčio per 4 šių metų mėnesius surinkta 264 mln. litų - 59,9 mln. litų daugiau, gyventojų pajamų mokesčio gauta 1,273 mlrd. litų - surinkta 33,5 mln. litų daugiau.
Finansų ministras reikalauja pasiaiškinti
Finansų ministro Rimanto Šadžiaus nuomone, būtina ryžtingai gerinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) veiklą: stiprinti analitinį ir strateginį darbą, gerinti veiklos planavimą bei griežtinti mokesčių mokėjimo kontrolę.
Susitikęs su Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku Modestu Kaseliausku ministras pareikalavo paaiškinti, kodėl kai kurių mokesčių surinkimas gerokai atsilieka nuo plano, kokios priežastys tai lemia.
Įtakos tokiam mokesčių surinkimo rezultatui turėjo ženkliai spartesni PVM grąžinimai negu 2012 metais ir kai kurių teisės aktų pakeitimai, tačiau šių metų mokesčių surinkimo tendencijos akivaizdžiai byloja, kad VMI veikla, siekiant pažaboti šešėlinę ekonomiką, yra nepakankama ir būtinos skubios pastangos įvykdyti mokesčių surinkimo planą.
VMI nurodyta nedelsiant išanalizuoti konkrečių mokesčių mokėtojų pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų duomenis ir atlikti kompleksinius kontrolės veiksmus užkertant kelią galimai nepagrįstai PVM atskaitai. Taip pat VMI ir Muitinės departamentui nurodyta sustiprinti akcizinių prekių kontrolę, ypatingą dėmesį skiriant prekybai degalais ir cigaretėmis.
Pirkėjų kišenės pilnėja, bet prekybininkai to nejaučia
Išaugęs pinigų surinkimas per gyventojų pajamų ir pelno mokesčius rodo, kad šalies ūkis stiprėja ir žmonės turi galimybių įsigyti daugiau prekių.
Tačiau per sunkmetį įgyti įpročiai apsipirkti turguje ar parduotuvėse, kur dėl neišmušamo čekio padaroma „nuolaida“ pirkėjui, taip lengvai nenyksta.
„Reikia pripažinti, kad kovojant su neapskaitoma prekyba, jokio proveržio nebuvo. Dėl to ir nevykdomi numatyti planai. Reikia svarstyti, ar nereiktų sugriežtinti priežiūros turgavietėse, mokesčius slepiančiose parduotuvėse.
Taip pat dėmesio reiktų muitinei, nes vėl pranešama, jog išaugo cigarečių kontrabandos mastai“, - portalui lrytas.lt sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kita vertus, bent šiokių tokių atsigavimo ženklų yra – kovo mėnesį mažmeninė prekyba Lietuvoje ženkliai ūgtelėjo.
Kovoje su šešėliu prošvaisčių nematyti
Atrodo, kad garsiai kovą su šešėliu žadėjusi naujoji Vyriausybė ją tik dar labiau pralaimi.
Ekonomistė Rūta Vainienė portalui lrytas.lt patvirtino, kad dalį įplaukų sumažėjimo tikrai lėmė šešėlinė ekonomika, tačiau tai – tik dalis problemų.
Niekas nesiginčija, kad galėjo išaugti cigarečių kontrabanda, tačiau, pavyzdžiui, už Lietuvos sienos piltis degalus yra legalu ir tai jau tapo įprasta.
„Lietuvą galima pervažiuoti nesustojus degalinėje. Dalis pasienyje gyvenančių žmonių perka degalus už sienos, o pravažiuojantiems vairuotojams net neprireikia sustoti Lietuvoje. Degalus Lietuvoje perka tik tie, kurie nevažinėja didelių atstumų“, - pastebėjo ekonomistė.
Kitas „kabliukas“, kuris galėjo suklaidinti prognozių sudarytojus – paaugusi Lietuvos ekonomika. Atrodo, kad išliekant gan stabiliam ekonomikos augimui, žmonės turėtų pirkti daugiau prekių ir taip papildyti biudžetą.
Tačiau R. Vainienė siūlė nepamiršti, kad mūsų šalies ekonomika auga daugiausia dėl eksportuojančių įmonių – šalies viduje vartojimas išlieka apmiręs. Tačiau jei opozicijos nariai dėl visų bėdų kaltins dabartinį finansų ministrą, jie nebus visiškai teisūs.
„Tai (mokesčių sistema – Red.) – įsisenėjusi mūsų liga, apie kurią kalbama jau dešimtmečius. R. Šadžius – tik mokesčių surinkėjas, nieko daugiau jis nedaro. Pasiūlyta vadinamoji „mokesčių reforma“ tapo kažkokiu pajuokų objektu. Rankos nusvyra pamačius ten esančius pasiūlymus“, - kritikos siūlomiems mokesčių pakeitimams negailėjo pašnekovė.
Paklausta, ką siūlytų keisti šalies mokesčių sistemoje, R. Vainienė teigė, kad jau būtų metas sumažinti PVM tarifą – esą ūkiui patekus į bėdą šis mokestis buvo didinamas, o ūkiui atsigavus mokestis negrįžo į buvusią padėtį.
Mokesčių inspekcija tikrina didžiausias įmones
Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad didžiausias dėmesys šiemet skiriamas pridėtinės vertės mokesčio prievolių vykdymui. Atlikusi analizę dėl PVM prievolių vykdymo, VMI yra atsirinkusi apie 800 didžiųjų įmonių ir vykdo tikslinius jų vizitavimus. Apsilankymų metu inspektoriai aiškinasi, kodėl pasirinktose įmonėse mažėja pardavimai šalies viduje ir taikant 0 proc. PVM tarifą, bet tuo pačiu didėja atskaita, kodėl kitose įmonėse auga PVM atskaita; ar pagrįstai įmonės taiko 0 proc. PVM tarifą; kodėl kai kuriose įmonės PVM prievolė sumažėjo daugiau nei 2 mln. litų, o kitos įmonės nemažina savo PVM skolų. Taip pat aiškinamasi, ar įmonės teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja importo PVM. VMI teigia, kad toliau ypatingą dėmesį skirs sritims, kuriose nustatyta didžiausia pajamų neapskaitymo rizika: verslo sektoriams, kuriuose atsiskaitoma grynaisiais (mažmeninė prekyba, viešasis maitinimas, statybos-remonto darbai, naudotų automobilių pardavimas ir remontas, kitos paslaugos); organizuotai šešėlinei didmeninei prekybai, prekybai prekyvietėse; prekybai internete, atsiskaitymams pasinaudojant alternatyviomis mokėjimo sistemomis.
Finansų ministerijos pranešimas dėl surinktų pinigų:
Per šių metų sauso-balandžio mėnesius į nacionalinį biudžetą gauta 6 mlrd. 564,7 mln. litų, t.y. 54,4 mln. litų, arba 0,8 proc. mažiau, nei buvo prognozuota. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per 2013 m. 4 mėnesius įplauks 6 mlrd. 619,1 mln. litų.
Į valstybės biudžetą pajamų per 4 mėnesius gauta 5 mlrd. 496,2 mln. litų. Buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus surinkta 5 mlrd. 599 mln. litų pajamų, t.y. faktiškai gauta 102,8 mln. litų, arba 1,8 proc. mažiau.
Mažesnes nei prognozuota pajamas lėmė ženkliai spartesni PVM gražinimai (287,9 mln. litų, arba 41,1 proc.) mokesčių mokėtojams nei per 2012 metų tą patį laikotarpį bei išaugęs eksportas.
Mažesnes nei prognozuota akcizų įplaukas lėmė sumažėję kai kurių akcizinių prekių (alaus, cigarečių, kuro) pardavimai.
Patvirtintame 2013 metų valstybės biudžeto plane (be 7 mlrd. 546 mln. litų ES ir kitos paramos lėšų), numatyta gauti 18 mlrd. 150 mln. litų pajamų, o išlaidos sudarys 18 mlrd. 890 mln. litų.
