Kai kurie Seime penktadienį vykusios konferencijos „Grąžinkime talentus Lietuvai“ dalyviai kėlė idėjas, kaip panaudoti emigravusių tautiečių patirtį bei žinias ir įgyvendinti „Globalios Lietuvos“ idėją.
Ši strategija skatina ne grąžinti emigrantus į Lietuvą, o vienyti išeivijos lietuvius ir panaudoti jų patirtį bei darbą Lietuvos labui, kad ir kokioje šalyje jie gyventų,
Pesimistinius vertinimus šios ir kitų panašių strategijų atžvilgiu dėstė R. Dargis. „Žmonių reikia čia ir dabar, nes visa valstybės išlaikymo sistema priklauso nuo žmonių, kurie moka mokesčius. Jokia „virtuali Lietuva“ nepapildo „Sodros“ biudžeto, todėl jis kiekvienais metais eina gilyn.“
Antra sistema, kuri priklauso nuo Lietuvoje dirbančių žmonių, anot R. Dargio, yra sveikatos apsaugos sistema. „Viena grupė moka mokesčius, bet nesinaudoja valstybinės sveikatos paslaugomis, kita grupė – pensininkai - jau nemoka mokesčių, bet labai aktyviai naudojasi ta sistema. Tų vyresnio amžiaus žmonių, kurie nemoka mokesčių, gausėjimas, rodo, kur eina mūsų sveikatos sistema“, - tvirtino Pramonininkų konfederacijos vadovas, pabrėždamas senėjančios visuomenės keliamas grėsmes.
Konferencijoje kalbėjusio migracijos eksperto Dainiaus Paukštės duomenimis, 2050 metais Lietuvoje pirmą kartą vyresnio amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunimo.
Kalbėdamas apie gilumines priežastis, kurios skatina emigraciją, R. Dargis sakė: „Viskas labai paprasta: jeigu žmogui čia nėra ką veikti, reikia važiuoti tolyn. Patriotinės dainos čia nepadės. Žmogui, be patriotizmo, šiandien reikia valgyti, mokėti už sveikatą ir šilumą“.
„Koks gali būti pasitikėjimas valstybe, kai Europos Komisijos atstovas pareiškia, kad privačiuose pensijų fonduose sukauptas lėšas ateityje galbūt paims valstybė?“ - stebėjosi verslininkas.
Tiesa, R. Dargis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ekonomika atsigauna: pagal eksporto mastus Lietuva jau pralenkė ikikrizinį lygį. Tačiau šalies įmonėse dirba 24 proc. mažiau žmonių nei prieš krizę. O viena to priežasčių – nėra kam dirbti.
„Lietuvos švietimo sistema niekaip neatspindi to, ko reikia Lietuvos darbdaviams. Pernai tarp abiturientų populiariausi egzaminai buvo lietuvių kalbos, anglų kalbos ir istorijos. Lietuvių ir anglų kalbos – privalomi dalykai, be kurių neapsieisi. O matematiką ir fiziką laiko mažuma abiturientų, kai verslui kasmet reikia bent 5000 fizikų. Tad iš kur jų paimti? O dar po to girdime priekaištus, kad grįžtame į sovietmetį, nes ir vėl norime priversti žmones mokytis tam tikrų dalykų...“
Tuo pat metu verslininkas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nesiruošiama darbo vietų sukūrimui. „Tarkime, atvažiuoja verslininkas į tam tikrą Lietuvos regioną, norėdamas pastatyti fabriką, kuriame įdarbintų 300 žmonių. Kreipiasi į savivaldybę, klausia, kokių žmonių turi. O savivaldybė nežino – kiek joje moterų, kiek vyrų, koks jų išsilavinimas. Savivaldybės nežino, nes nesiruošia verslo investicijoms“, - tvirtino R. Dargis.
