- Ar nejaučiate kaltės, kad dėl verslo ambicijų ministrė Birutė Vėsaitė dabar turi didelių problemų? - lrytas.lt paklausė „Arvi“ įmonių grupės prezidento Vidmanto Kučinsko.
- Vakar, sugrįžęs iš Astanos, susipažinau su visomis nuomonėmis, visomis šios istorijos aplinkybėmis ir supratau, kad mes padarėme klaidą. Nors į kelionę ministrę kvietėme iš nuoširdaus mandagumo, suprasdami, kad kelionė į Kazachstaną yra labai sunki, o ten jos laukė didžiulis darbas. Šiame ekonomikos forume dalyvavo 132 valstybės, vien vyriausybių vadovų susirinko septyniasdešimt.
Pripažįstu, kad prezidentė teisi, sakydama, kad mes suklydome – kad politikai ir verslininkai, bendraudami vieni su kitais, turi būti atidesni. Mes neįvertinome visų politikos aplinkybių, nes mes nesame politikai. Noriu tikėti, kad Prezidentė atleis šią klaidą, nes Astanoje ministrė atliko darbą, naudingą Lietuvai ir jos verslui.
- Tarp visų nuomonių bene ryškiausiai nuskambėjo Eligijaus Masiulio žodžiai, kad ministrė „paslydo ant kalakuto šlaunelės“.
- Gerai, kad buvęs ministras vis dar neužmiršta kalakutų šlaunelių, kurių ragavo pas mus lankydamasis prieš gerą pusmetį. Šis pašmaikštavimas, mano galva, nebuvo mandagus. Juolab, kad E. Masiuliui mes tada atskleidėme, jog pagrindinis mūsų verslas yra trąšų gamyba, cukraus gamyba, gyvūninės kilmės atliekų perdirbimas. Kalakutų verslas sudaro vos 5 proc. mūsų apyvartos.
- Kita Seimo narė, socialdemokratė Irena Šiaulienė priminė, kad jūs pretenduojate valdyti Marijampolės laisvąją ekonominę zoną. Ji sakė, kad po šio skrydžio jūsų derybos su ūkio ministerija turi būti nutrauktos.
- Jeigu ji mano, kad darbą reikia nutraukti, tegul skelbia naują konkursą. Bet I. Šiaulienė turėtų žinoti, kad visi ankstesni konkursai neįvyko, nes nebuvo nė vieno, norinčio imtis šio darbo – ir paskutiniame konkurse mes buvome vieninteliai.
Būtų gerai, kad ji savo akimis pamatytų, dėl ko vyksta konkursas: tai yra didelis dirvonuojantis plynas laukas. Nėra nei kelių, nei kitos infrastruktūros. Visa tai reikia padaryti. Reikia sudominti tarptautinius investuotojus, kad jie atvyktų į šį pasaulio kampą. Ar žino kas nors, kaip tai padaryti? Aš priėmiau šitą iššūkį. Bet jeigu to nereikia, imsiuosi kitų idėjų. Beje, Kazachstane gavau daug įdomių pasiūlymų.
- Aštriausiai šioje istorijoje pasisako ankstesnės Vyriausybės atstovai. Kokie buvo tos vyriausybės ir verslo santykiai?
- Prisimenu vieną epizodą, susijusį su tuo pačiu Kazachstanu. Kada A. Kubiliaus Vyriausybės laikais Palangoje vyko tarpvyriausybinis Kazachstano ir Lietuvos posėdis, aš degiau iš gėdos dėl to, kas ten vyko: tos Vyriausybės nariai didžiulės ir įtakingos valstybės delegacijai nerado laiko. Viską teko daryti mums, verslininkams. Darėme mes – Kazachstano garbės konsulas Klaipėdoje B. Petrauskas ir aš, Lietuvos ir Kazachstano verslo tarybos prezidentas.
Priėmėme garbingai. Rengėme susitikimus, suradę laivą aprodėme Kuršių neriją. Gal ir tada viską darėme blogai, nes ministrai į pietus ir į laivą atvyko. Visi buvome kartu, ragavome kalakutų šlaunelių. Gal ir tada reikėjo nusišalinti? Manau, kad ne. Kažkas turėjo pasirūpinti mūsų šalies prestižu.
