Privačiame sektoriuje algos augo maždaug 30 litų. Tačiau ir paaugę privačių darbuotojų atlyginimai dar neprilygsta valstybės tarnautojams.
SEB: Po ketverių metų padidėjo realus darbo užmokestis
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, padidėjo 4,4 proc. Nors dar santykinai kuklus, tai sparčiausias darbo užmokesčio augimo tempas nuo 2008 m. pabaigos, kuomet atlyginimų srityje Lietuva truktelėjo rankinį stabdį, rašo SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Be to, pirmą sykį po krizės oficialūs duomenys rodo, jog vidutinio statistinio darbuotojo gerovė ėmė kilti – realusis (atsižvelgiant į infliaciją) darbo užmokestis po ketverių metų pertraukos ūgtelėjo 2,1 proc. Taip pat pirmą sykį po nuosmukio atlyginimai smarkiau kilo privačiose nei valstybės įmonėse (atitinkamai 5,4 proc. ir 3,2 proc.).
Kol kas sunku įžvelgti fundamentalų lūžį darbo užmokesčio didėjimo kelyje, nemažai prisidėjus gretutiniams veiksniams ar vyriausybės sprendimams. Kone pusę statistinio atlyginimų padidėjimo lėmė minimalios mėnesio algos (MMA) pakėlimas. Spartesniam darbo užmokesčio didėjimui privačiame sektoriuje, palyginti su valstybiniu, įtakos taip pat turėjo gausesnės gaunančiųjų MMA gretos. Pagal metinį atlyginimų pokytį pirmavo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla (+12,4 proc.) – vėlgi tai aiški MMA didinimo pasekmė. Išvedant realų darbo užmokestį iš nuosmukio teritorijos, pirmąjį 2013 m. prisidėjo mažesnė nei 2011-2012 m. infliacija.
Atsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos stiprėjimą pastaraisiais metais ir antrinį MMA padidinimo efektą (kai didesnių algų įkandin prašo uždirbantieji daugiau nei MMA), darbo užmokesčio augimo perspektyvos yra santūriai optimistinės. Vis dėlto laukti staigaus šuolio aukštyn dar anksti. Ekonomikos augimas išlieka stabilus, bet neviršija potencialios plėtros rodiklio. Antra, artimiausioje ateityje atlyginimų proveržį vis dar stabdys neužtikrintumas dėl euro zonos skolų krizės – bus susilaikoma nuo nebūtino atlyginimų didinimo, siekiant neužbėgti už akių makroekonominei pažangai. Trečia, po truputį daugėja įmonių investicijų atsigavimo ženklų, atgyja verslo skolinimasis. Taigi tikėtina, jog šiemet dalį darbo užmokesčio padidėjimo gali išstumti investicijos, įmonių vadovams nusprendžiant pirmiau investuoti į įrenginius ar patalpas nei į darbo jėgos atlygį.
Įdomūs ir praėjusią savaitę paskelbti nedarbo rodikliai. Statistikos departamento vertinimu, pirmąjį 2013 m. ketvirtį nedarbo lygis buvo 13,1 proc., t.y. 0,1 proc. punkto didesnis nei paskutinįjį 2012 m. ketvirtį. Tai gana nedidelis pokytis, kurį galima pagrįsti sezoniniais dėsningumais. Galima manyti, jog kilstelėjus MMA, turėjo išaugti dirbančiųjų ne visą darbo dieną skaičius, taip siekiant išvengti darbo jėgos sąnaudų padidėjimo.
Iš tiesų taip ir atsitiko: palyginti su ketvirtuoju 2012 m. ketvirčiu, dirbančių ne visą darbo dieną dalis pakilo nuo 9,4 proc. iki 10,0 proc., tačiau ji buvo labai panaši kaip 2012 m. pradžioje ir kol kas išliko Lietuvos ekonomikai įprastose ribose. Taigi MMA padidinimo iki 1000 Lt neigiama įtaka užimtumui pirmąjį ketvirtį nebuvo akivaizdi.
Kovo mėnesį paskelbtomis SEB banko prognozėmis, ketvirtąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. ketvirčiu, vidutinis darbo užmokestis padidės 4,0 proc., 2014 m. – 4,5 proc. Pagal dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją ir užsienio rinkų klimatą, tebelaikome šias prognozes realis
Vidutinis užmokestis labiausiai augo finansų srityje
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 2 232,9 lito: valstybės ir privačiajame sektoriuose - atitinkamai 2 340 ir 2 169,8 lito.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 731,1 lito: valstybės sektoriuje - 1 809,3 lito, privačiajame - 1 685 litus.
Palyginti su ketvirtuoju 2012 m. ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto ir neto darbo užmokestis šalies ūkyje beveik nepasikeitė - padidėjo atitinkamai 90 ir 70 centų: valstybės sektoriuje sumažėjo atitinkamai 1,9 ir 1,8 proc., o privačiajame - padidėjo atitinkamai 1,4 ir 1,3 proc.
Realusis darbo užmokestis pirmąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2012 m. ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 0,1 proc.: valstybės sektoriuje sumažėjo 1,9 proc., o privačiajame - padidėjo 1,2 proc.
Darbo užmokesčio sumažėjimą valstybės sektoriuje pirmąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, lėmė mažesnės nereguliarios premijos, priedai, priemokos ir vienkartinės piniginės išmokos, o privačiajame sektoriuje padidėjimą - nuo 2013 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga (iki 1 000 Lt) ir kitos priežastys.
Per metus bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo 4,4 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pirmąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2012 m. ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 4,4 proc.: valstybės sektoriuje - 3,2, privačiajame - 5,4 proc..
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 4,2 proc.: valstybės sektoriuje - 3, o privačiajame - 5,1 proc..
Realusis darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 2,1 proc.: valstybės sektoriuje - 0,9, privačiajame - 2,9 proc.. Realiojo darbo užmokesčio didėjimą lėmė sparčiau nei vartotojų prekių ir paslaugų kainos augęs neto darbo užmokestis.
Pirmąjį ketvirtį bruto darbo užmokestis padidėjo daugelyje ekonominės veiklos rūšių įmonių, tik keliose - sumažėjo.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pirmąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2012 m. ketvirčiu, labiausiai padidėjo finansinės ir draudimo veiklos (8,2 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (6,2 proc.), informacijos ir ryšių (4,5 proc.) įmonėse, o sumažėjo - kasybos ir karjerų eksploatavimo (8,3 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (4,2 proc.), transporto ir saugojimo (3,6 proc.) įmonėse.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo visose veiklose, labiausiai - apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (12,4 proc.), kitos aptarnavimo veiklos (10,5 proc.) ir statybos (8,8 proc.) įmonėse.
Pirmąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2012 m. ketvirčiu, vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje išaugo 15,3 tūkst. (1,4 proc.): valstybės sektoriuje sumažėjo 1,3 tūkst. (0,3 proc.), o privačiajame sektoriuje - padidėjo 16,6 tūkst. (2,3 proc.). Labiausiai darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos, informacijos ir ryšių (po 4,9 proc.) bei transporto ir saugojimo (4,5 proc.) įmonėse.
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 2,2 proc.. Tai lėmė 4 procentais padidėjęs vidutinis darbuotojų skaičius privačiajame sektoriuje. Valstybės sektoriuje vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 0,8 proc..
Per pirmąjį 2013 m. ketvirtį šalies ūkyje padaugėjo darbuotojų, dirbusių ne visą darbo laiką (10 tūkst. daugiau). Labiausiai jų padaugėjo privačiajame sektoriuje (9,9 tūkst.): didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, statybos ir apdirbamosios gamybos įmonėse.
