Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis interviu portalui lrytas.lt teigia, kad tai biurokratinė atgyvena, stabdanti investicijas bei skatinanti verslininkus apsisukti ir išeiti, nes jie negali laukti dvejų trejų metų.
„Tvarkietis“ V. Mazuronis pats yra architektas, todėl, kai jo kabinete kalbamės apie revoliucinį teritorijų planavimo įstatymą, politikas ant stalo dėlioja lapelius ir braižo sklypelius – jam taip paprasčiau paaiškinti, kas pasikeis.
O kas pasikeis? Teritorijų planavimo procedūros turės sutrumpėti perpus (neguodžia, jeigu tai trunka penkerius metus), taps lengviau pakeisti sklypo paskirtį, statytojams nebereikės rengti ir derinti detaliųjų planų ir baimintis, kad statybų leidimai bus nepagrįstai vilkinami.
- Naujasis teritorijų planavimo įstatymas – vienas pirmųjų darbų, kurių ėmėtės. Kodėl?
- Eidamas dirbti ministru turėjau tris tikslus: pirmiausia, namų renovacija, antra - teritorijų planavimo ir viso projektavimo proceso tobulinimas ir trečia – gyvoji gamta ir kultūros vertybių saugojimas.
Koncepcija, kurią siūlome, yra radikali – žmonių nebegalės stumdyti savivaldybės tarnautojai.
Nesvarbu, ar tai smulkus namo projektas, ar tai stambus pramoninis objektas, dabar tau reikia rengti detaliuosius planus, o tai užima metus, dvejus, trejus ar penkerius, ir tik po to išduodamas leidimas pradėti realų projektą.
Mes keičiame situaciją iš esmės. Jeigu reikia detaliojo plano, tai viso kvartalo, o ne pavienių sklypų, planus tegu rengia savivaldybės. O jeigu savivaldybės tokių planų neturi, tai sąlygos pastato techniniam projektui rengti turi būti išduodamos remiantis bendruoju planu ar esamais dokumentais.
Detaliojo plano išvis nereikės, nes bendrajame plane yra nurodyti pagrindiniai dalykai – sudėliotos zonos, kur pramoninė, kur gyvenama.
Jeigu ateina investuotojas ir pagal bendrąjį planą toje vietoje galima statyti kažkokią įmonę ir tai teritorijai nėra parengtas detalusis planas, tai teritorijos architektas, atsižvelgdamas į aplinką, gamtą, aplinkinius statinius, suformuluoja pagrindinius principus ir išduoda sąlygas rengti realų projektą.
- Kam tada tie detalieji planai išvis reikalingi?
- Detalieji planai buvo subiurokratinti. Pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas yra bendrasis planas. Jais remiantis buvo rengiami sklypų detalieji planai ir tuose planuose būdavo nustatomas aukštingumas, užstatymo intensyvumas ir kiti dalykai.
Tas projektas su visais reikalavimais eina kryžiaus derinimo kelius. Keliauja į keliasdešimt suderinimų, procedūrų, derinimų su visuomene, o tai ir užima nuo metų iki kelerių.
Mes padarysime taip, kad teritorijos architektas sakys, jog statytojas rengtų ne detalųjį planą, o realų techninį projektą.
Su visuomene bus aptariamas konkretaus statinio, ar tai būtų namas, ar fabrikas, priešprojektinis pasiūlymas – planai, fasadai, visa kita.
Visuomenė matys, kas ir kaip bus statoma, išreikš nuomonę ir statytojas galės projektuoti. Tas biurokratinis tų pačių sąlygų patvirtinimas niekam nereikalingas.
Detalieji planai išliks. Bet aš matau prasmę daryti nebent viso kvartalo detalųjį planą. Aš įsivaizduoju, kad detalieji planai bus reikalingi jautresnėms teritorijoms, kur savivaldybė nori kompleksiško, gerai apgalvoto sprendimo.
Bet mes negalime paversti investuotojų įkaitais, kai būdavo sakoma, imk pats ir daryk. Kodėl?
Juk tai savivaldybės funkcija. Jeigu savivaldybė neturi parengusi detaliojo plano, tai tegu duoda tai, ką turi.
- Tai kokią funkciją dabar atlieka detalusis planas?
- Taip kaip draudimas. Kuo daugiau popierių, tuo geriau.
Anksčiau architektai, rengdami detalųjį planą, darydavo užstatymo vizualizacijas, piešdavo oro pilis ir rodydavo, kaip šitame sklype bus toks bokštas, toks užstatymas.
Žmonės žiūri, galvoja, sutinka, arba nesutinka. Tačiau tokio projekto iš tiesų nėra, nes jis nerealus.
Praėjus detaliojo plano derinimo procedūrą, visi sudeda antspaudus, o miesto ar rajono taryba tvirtina – štai šitame sklype gali būti toks užstatymas, toks aukštis.
Mes siūlome – visa tai teritorijos architektas pasako jau išduodamas technines sąlygas. Užstatymas pagal normas, iš aplinkinių pastatų žiūrint pastato aukštis turi būti toks, iš bendrojo plano žiūrint – užstatymo linija yra tokia, ruoškite techninį projektą.
Projektuotojai rengia jau ne kažkokį burbulą, o tikslų planą, pateikia eskizinius variantus, rodo ir derina juos su visuomene. Visi pažiūrėję sako – toks pastatas mums tinka. Architektas gali pradėti rengti darbo brėžinius konkrečiam pastatui.
- Ką tai pakeis?
- Tai buvo didžiausias stabdis. Mes turi atsakyti į paprastą klausimą – ko mes norime. Aš manau, kad mes norime maksimaliai supaprastinti procedūras, maksimaliai palengvinti sąlygas projektavimui ir statybai.
Aš manau, kad kvartalų detalieji planai yra reikalingi savivaldybei. Idealus variantas, kad visas miestas būtų padengtas detaliaisiais planais.
Jeigu investuotojas ateina ir detaliojo plano nėra, ji turi išduoti sąlygas techniniam projektui.
Dabartinėje ekonominėje situacijoje mes turime pasirinkti prioritetus. Turime radikaliai tai pakeisti. Žmonėms, kurie ateina ir nori kažką daryti, mes turime leisti, o ne stabdyti.
- Jūsų profesija - architektas. Ar iš savo patirties galite pasakyti, kiek užtrunka suderinti detalųjį planą?
- Aš detaliųjų planų rengiau nedaug. Kai kas sako, kad čia architektams sumažės darbo. Galiu tik pasakyti, kaip tik jie galės dirbti savo darbą – ne popierių krūvas gaminti, o projektuoti realius statinius.
Minimalus laikas detaliajam planui suderinti apskaičiuojamas formaliai - 125 darbo dienos. Tai – pusė metų ir kaina netgi individualiam namui skaičiuojama ne šimtais, o tūkstančiais litų. Žinau atvejų, kai detalieji planai buvo rengiami 5-6 metus.
Man, kaip architektui, rengti detaliuosius planus yra nuobodus darbas. Bet tai gana nedidelė atsakomybė ir neblogi pinigai.
- Ar paprastam piliečiui pasistatyti namą atokioje vietovėje bus paprasčiau?
- Nereikia pamiršti – yra bendrasis planas. Jeigu jame parodyta, kad toje vietoje galima gyvenamoji statyba, tai nebus jokių kliūčių.
Žemės paskirtį keisti bus galima lengviau.
Jeigu bendrajame plane nurodyta, kad čia galima statyti namus, o žemės paskirtis - žemės ūkio, tai iki šiol būtinai reikėjo rengti detalųjį planą. Dabar užteks sklypo planą pateikti vietos administracijos direktoriui ir jis turės savo parašu pakeisti žemės paskirtį iškart.
Norėjome išvis žemės paskirtį naikinti. Yra bendrasis planas, kokia čia dar paskirtis. Bet yra problema, kad tai susiję su mokestine sistema, mokesčiais, kuriuos mokame už žemę. Tai būtų užstrigę.
Perkant žemės sklypą užteks pasižiūrėti į bendrąjį planą. O tada pakeisti paskirtį bus lengva. Dabar turi eiti kryžiaus kelius, rengti detalųjį planą, kurį turi patvirtinti taryba.
Bet juk sklypas nuo to nepasikeičia. Tu gali šitoje vietoje statyti namą. Jeigu tai leidžiama pagal bendrąjį planą, tai kam tuos žmonės kankinti, tu man pasakyk?
Bendrieji planai parengti visoms Lietuvos savivaldybių teritorijoms. Idealu būtų, jeigu visos teritorijos būtų padengtos detaliaisiais planais. Kol tai nėra paruošta, uždekime žalią šviesą statyboms.
Daug kam atrodys, kad mes siūlome revoliucinį radikalų kelią. Kol mes neperlaušime nugarkaulio šiai sistemai, kurią dabar turime, bus pragaras. Jūs pasidomėkite, dėl ko visi investuotojai sako – duok dieve, kad toks įstatymas praeitų.
- Atleidus vadeles, atsiras daugiau landų.
- Tiesa. Landų atsiras. Bet mes, kaip visuomenė, turime apsispręsti, ką norime daryti – ar tą kontrolės, vieni kitų pertikrinimo sistemą spausti iki negalėjimo ir galiausiai turėti ekonominį lėtėjimą ir tai, ką turim šiandien – žmonės pradeda žegnotis, vien tik išgirdę, kad jiems teks rengti detaliuosius planus.
Investuotojai, kurie šiandien didžiules gamyklas pastato per devynis mėnesius, savivaldybėje išgirdę apie detalųjį planą, kurį parengti užtruks dvejus-trejus metus, apsisuka ir išvažiuoja. Tokių labai daug.
Ar mes norime eiti tuo keliu, būti šventesni už Šventąjį Petrą? Ir tai dar – pažiūrėkime Šventosios daugiabučius, Neringos botelius – viskas už pinigus padaroma ir praeinama.
Ar mes norime atlaisvinti ir neabejotinai padidinti riziką padaryti klaidą, bet paleisti visą procesą, visą bangą.
Tai sudėsime tuos saugiklius, jeigu pamatysime, kad kažkas ne taip. Pažiūrėkite, kiek toje Lietuvoje jau ir taip pristatyta nesąmonių. Užkimšim tas landas.
Bet ar po to, kamšant landas, viskas netaps dar sudėtingiau nei buvo iki šiol?
Siūlau dabar atidaryti upei kelią. Dabar mes tiek užsispaudę, patys sau gerkles gniaužiam.
Dabar aš rizikų nematau, aš regiu didžiulius privalumus. Mes iš proceso pašaliname visus politikus, ir perkeliame atsakomybę administracijos direktoriui.
Anksčiau tos funkcijos, atvirkščiai, buvo perkeltos nuo administracijos direktoriaus tarybai. Manyta, kad vieną žmogų lengva nupirkti – jis bus korumpuotas, o va jau politikų taryba - ne. Tai kad tas tarybas labai greitai nupirko ir galiausiai net ir kaltų nėra.
Kai priimamas kolektyvinis sprendimas, už jį niekas neatsako. Tai jau geriau asmeninė atsakomybė - pakeiskime įstatymus, kad jis išėjęs iš darbo dar ir atsakytų už sprendimus savo turtu.
Kas būtų, jeigu įmonėje vadovas negalėtų priimti sprendimų, o pasikviestų visą kolektyvą apie tai diskutuoti, kam gerai, kam blogai. Tai ta įmonė bankrutuotų. Valstybė eina šiuo keliu.
- Ar neturėsime daugiau „Neringos botelių“ ir „Šventosios daugiabučių“?
- Tos problemos, mano manymu, ne sisteminės, o subjektyvios. Yra žmonės, kurie, mano manymu, žinodami, kad jie daro nusižengimą ar nusikaltimą, prisidengdami kolektyvine atsakomybe tuos dalykus darė.
Neįtikėtina, kaip Neringoje pastatyti restoraną, kad niekas nematytų, jog jis statomas. Juk išduoti leidimai, tikrino inspekcijos, tie pastatai net buvo užregistruoti nekilnojamojo turto registre.
Ten, kur galima padaryti, taip, kad statiniai atitiktų įstatymus ir jeigu savininkai sutinka pastatus pertvarkyti, visada reikia ieškoti sutarimo.
Priešingu atveju mes reikalaujame nugriauti pastatą, o kitą dieną, po to kai pastatas bus nugriautas, privalome išduoti leidimą statyti pagal galiojančią tvarką. Tai kvaila.
Jeigu mes, kaip visuomenė, suprantame, kad toje vietoje galima statyti namą, bet sukūrėme tokią sistemą, kad geriau apsimoka spjauti, mokėti baudą ir pasistatyti, negu 3-5 metus terliotis su detaliaisiais planais, kol kainos pakils, ar ateis krizė. Čia valstybė kalta, kad tokia sistema yra.
