Šios procedūros tikslas yra valstybės biudžeto deficitą išlaikyti 3 proc. mažesnį už bendrąjį vidaus produktą (BVP), o valstybės skolą – daugiausiai 60 proc. BVP. Šalims narėms, kurios nesilaiko šių rodiklių, gresia sankcijos.
Nuo 2009 m., kai procedūra buvo pradėta, Lietuva sugebėjo savo biudžeto deficitą sumažinti nuo 9,4 proc. iki 3,2 proc. Komisijos manymu, toks rodiklis ir 60 proc. BVP nesiekianti valstybės skola yra pakankami argumentai procedūrai anuliuoti.
Lietuvos sėkmės pripažinimas
EK narys Algirdas Šemeta sakė, kad toks sprendimas yra Lietuvos sėkmės pripažinimas.
„Mūsų šalis ne tik išvengė galimų finansinių sankcijų už biudžeto deficito perviršį, bet ir pasiuntė stiprų signalą rinkoms, kad yra patikima ir galinti sėkmingai išspręsti savo fiskalines problemas“, – džiaugėsi politikas.
Tačiau jis taip pat pridūrė, kad Lietuvoje yra dar daugybė sričių, kurioms reikalingos papildomos pastangos.
EK Lietuvai rekomenduoja didinti biudžeto įplaukas, juolab, kad esame paskutinėje vietoje ES pagal mokestinių įplaukų ir BVP santykį. Tad svarbu tęsti kovą su šešėliu ir sukčiavimu.
Rekomendacijose taip pat daug dėmesio skiriama socialinei sričiai ir skurdo mažinimui. Skatinama orią senatvę užtikrinanti pensijų reforma.
Dėmesys atkreiptas ir į jaunimo nedarbo problemą. A. Šemetos manymu, 26 proc. viršijantis žmonių iki 25 metų nedarbas lieka didele problema Lietuvai, kuriai spręsti būtina nuosekliau vystyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones.
„Labiau turėtų būti skatinama jaunų žmonių galimybė atlikti darbo praktiką ir įgyti darbinių įgūdžių. Taip pat verta peržiūrėti darbo santykių reglamentavimą, įtraukiant svarbiausius socialinius partnerius, ieškant galimybių panaikinti nereikalingus biurokratinius suvaržymus“, – sprendimo būdus vardino ekonomistas.
J. M. Barroso kviečia vienytis ir nedelsti
Visos Europos problemas apžvelgęs EK prezidentas pabrėžė, jog Europos Sąjungai reikia konkretaus susitarimo, kuris būtų teisingas tiek visam blokui, tiek kiekvienai atskirai narei.
Jis sakė, kad prasiskolinusios šalys turi didinti savo konkurencingumą, o perteklinės panaikinti struktūrines kliūtis.
„Mums reikia lėšas leisti protingai, jas skirti tyrimams ir inovacijoms, taip kurti ateities darbo vietas“, – sakė J. M. Barroso.
Jo manymu, investicijos į žmones reiškia ir pasirūpinimą pačias pažeidžiamiausiais visuomenės nariai, todėl jis skatino tobulinti socialinės apsaugos sistemas. Vietoje debatų apie taupymo politiką EK prezidentas siūlė koncentruotis į ilgalaikes reformas ir į trumpą periodą orientuotus sprendimus, sprendžiančius bene didžiausią Europos – jaunimo nedarbo problemą.
„Kviečiu visus susiburti ir palaikyti tokį Europos susitarimą dabar“, – euro zonos krizės suskaldytą Europą bandė suvienyti J. M. Barroso.
