Iškasinėtos Vilniaus gatvės neturėtų užkliūti Europos valdininkams

Valstybinio turizmo departamento vadovė Raimonda Balnienė apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai kalba ramiai. Jos nejaudina likus mėnesiui iki jo pradžios nebaigtos remontuoti Vilniaus gatvės.

Vilniuje esančios Pylimo gatvės remontas sukėlė transporto spūstį.<br>D. Umbrasas
Vilniuje esančios Pylimo gatvės remontas sukėlė transporto spūstį.<br>D. Umbrasas
Daugiau nuotraukų (1)

Edgaras Savickas

May 30, 2013, 1:28 PM, atnaujinta Mar 6, 2018, 2:20 AM

Apie tai, su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos turizmas ir kodėl R. Balnienė tiki „Air Lituanica“ sėkme - šiame lrytas.lt interviu.

- Ar laukiate Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžios?

- Jis tiesiog ateina, pats nepasirinksi, tai - planuotas dalykas. Aišku, mūsų konferenciniam turizmui pirmininkavimas tiesiogiai turės daug įtakos. Kokybė ir infrastruktūra, ypač Vilniaus smarkiai pagražės, mes tuo džiaugiamės. Galbūt Vilniui pavyks ir taksi problemą išspręsti, ne pusmečiui, o ilgesniam laikui.

Mes neabejojame, kad pirmininkavimas turės didelės įtakos ateičiai, nes kils šalies prestižas, žinomumas, autoritetas. Svečiai pamatys, kokia graži ir saugi yra mūsų šalis. Visa tai turės labai ilgalaikį poveikį, tad labai svarbu, kad šis pusmetis praeitų gražiai.

- Ar ne per vėlai buvo pradėtos tvarkyti Vilniaus gatvės?

- Ką padarysi, visada trūksta paskutinės nakties, bet nieko tokio, tie renginiai vyks nuolat. Net jeigu pirmieji atvažiavę svečiai ir pamatys ką nors remontuojama, pati buvau Dubline, Airijoje, ten irgi buvo tvarkoma metų viduryje, tad nieko čia tokio. Tai yra gyvenimas, infrastruktūra yra gerinama, ir tai jau gerai.

- Kaip mūsų turizmo sektorius pasiruošęs šiam įvykiui? Ar reikėjo kokių nors išskirtinių priemonių?

- Turizmo sektorius visą laiką pasiruošęs ne tik šiam įvykiui, mes pasirengę svečius sutikti svetingai 12 mėnesių per metus. Nemanau, kad šis pusmetis turės tiesioginės įtakos turizmui, viešbučiai ir taip vasaros mėnesiais Vilniuje ir kurortuose būna pilni.

Mes nieko išskirtinio nedarėme, tiesiog pasirūpinome, kad būtų daugiau leidinių įvairiomis kalbomis. Reikės didesnio jų kiekio, nes reikės aprūpinti renginius, tą juntame ir dabar. Dirbame efektyviai, turizmo srautai auga, pirmaujame Europoje.

- Kaip manote, kiek per artimiausią pusmetį padidės turizmo paslaugas teikiančių įmonių apyvartą?

- Ji visą laiką auga, turizmo eksportas, palyginti su importu yra teigiamas. Pernai turizmo sektoriuje sukosi 5,2 mlrd. Lt., šiemet matome, kad jis augs. Turistų skaičius taip pat padidėjo iki 2 mln. užsieniečių, 2,5 mln. lietuviai turistai keliavo po Lietuvą. Jeigu kasmet skaičiai augtų 6-8 proc., būtų idealu ir vėl būtume lyderiai Europoje.

- Koks yra šios Vyriausybės požiūris į turizmo departamentą?

- Tiesiog mes matome, kad ir toliau yra suprantama mūsų svarba, kad investicijos į turizmo rinkodarą atsiperka. Turizmo infrastruktūrai išlaikomas didelis dėmesys. Mes tiesiog džiaugiamės, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė, tiek savivaldybės su mumis dirba ranka rankon. Mūsų svetingumas gerėja, svečių daugėja ir jie palieka vis daugiau ir daugiau pinigų – tai ir yra svarbiausia.

- Kokios yra didžiausios Lietuvos turizmo problemos?

- Pirmoji – pasiekiamumas, nes neturime savo oro linijų. „Air Lituanica“ galbūt atsiras, bet ji atskraidins mažai turistų, nors tai labai svarbu įvaizdžiui. Mūsų pasiekiamumas oru šiaip pagerėjo, bet skraido daugiausia mažų kainų oro linijos, jos atveža mums turistų, todėl pradėjome vystyti miestų turizmą. Taip daugiau atskrenda jaunimo, galbūt jie vėliau sugrįš, kai uždirbs daugiau.

Geležinkelių tinklas taip pat nėra labai geras, į Varšuvą, Lenkiją nenuvažiuosi normaliai, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio iš Minsko bilietų neįmanoma gauti. Tuo skundžiasi visi potencialūs turistai. Tik keliai yra santykinai labai geri mūsų regione.

Dar mūsų bėda ta, kad kaimynai yra nėra vien Šengeno šalys, todėl jiems reikia vizų. Tiek rusai, tiek baltarusiai, tiek ukrainiečiai negali atvykti be jų. Norėtųsi, kad tie rusai, kurie atvažiuoja į Kaliningradą, galėtų automatiškai gauti vizas į Lietuvą.

Galiausiai mūsų departamento finansavimas yra iš Europos struktūrinių fondų labai biurokratiškas ir lėtas. Rinkodara keičiais nuolat, kartais per kelias savaites. Stinga lankstumo, dažnai kankinamės, kai gerų idėjų negalime išnaudoti optimaliai. Būtų gerai, jei grįžtų prieškriziniai laikai, kai didžiąją dalį finansavimo gaudavome iš biudžeto.

- Sakėte, jog tikitės „Air Lituanica“ sėkme, bet panašūs projektai Latvijoje ir Estijoje nepasisekė. Kodėl mums turėtų sektis kitaip?

- Tiesiog mačiau verslo planą, jaunus žmones, kurie vadovaus šiai kompanijai. Aš tikiu, kad viskas bus paruošta profesionaliai. Tikiu sėkme, nes žinau tuos žmones, jų profesionalumą. Reikia viltis, kad nieko pasaulyje neatsitiks, nes labai daug kas priklauso ne tik nuo mūsų.

Galbūt pasiseks ir bus tinkamas metas, keleivių srautai augs, kaip planuojama, tada bus gerai. Tos kryptys, kuriomis jie skraidys, mums labai reikalingos, reikalingi tradiciniai oro uostai, kad žmonės galėtų turėti skrydžių jungtis. Reikia daugiau skrydžių į Prahą, Amsterdamą, Briuselį. Viskas ką planuoja „Air Lituanica“ yra labai svarbu.

Sekite verslo naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.