„Namų ūkių finansai po truputį gerėja, gražėja, nors sulaukdavome komentarų, kad skaičiai neatspindi tikrosios situacijos. Teigiami pokyčiai galbūt ne visiems pastebimi“, - trečiadienį kalbėjo SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Nuodugniau ištyrus situaciją, paaiškėjo, kad daugiau perkama tokių prekių, kurias tradiciškai įsigyja turtingesni žmonės.
„Jei augtų maisto (prekių. – Red.) vartojimas, tai reikštų, kad daugiau (pinigų. – Red.) išleidžia skurdžiausiai gyvenantys gyventojai. To maisto prekių augimo kaip ir nesimato, išskyrus kovo mėnesį kai kiek šoktelėjo, bet tai buvo labiau susiję su Velykomis.
Tuo tarpu ne maisto prekių pirkimai yra didesni kiekvieną mėnesį.
Kam situacija gerėja, kam finansai leidžia pirkti daugiau – tai ne tie, kurie gauna mažesnes nei vidutines pajams, o tie, kurie gyvena kiek geriau“, - pastebėjo J. Varanauskienė.
Analitikai tikisi, kad mažiausiai uždirbantys žmonės pradės leisti daugiau pinigų vasarą, kai nebereikės mokėti mokesčių už būsto šildymą.
Išmatavo „vargo rodiklį“
SEB bankas atskirai išmatavo penkių didžiausių miestų „vargo rodiklį“, daugiausia priklausantį nuo gyventojų pajamų ir nedarbo.
Panevėžyje „vargo rodiklis“ yra didžiausias, o Klaipėdoje – mažiausias.
„Vargo rodiklis rodo blogą nuotaiką, didelį nepasitenkinimą. Tačiau emigracija didžiausia iš mažiausią rodiklį turinčios Klaipėdos, o iš Panevėžio – ne“, - į paradoksą dėmesį atkreipė banko atstovė.
Tarp jų rikiuojasi Kaunas (4 vieta), Vilnius (3 vieta), Šiauliai (2 vieta).
Tuo tarpu pagal vidutines pajamas (darbo atlygis, pašalpos ir pensijos) vienam miesto gyventojui Vilnius gerokai lenkia kitus miestus – Vilniuje vidutinės pajamos vienam gyventojui yra 1282 litai.
Kitų miestų gyventojų pajamos – kuklesnės. Kauno gyventojas per mėnesį gauna 816 litų, Klaipėdos – 780 litų, Šiaulių – 628, Panevėžio – 615 litų.
Tačiau Vilniuje taip pat yra didžiausia atskirtis tarp skurdžiausiai ir turtingiausiai gyvenančių gyventojų.
