„Man nepatinka, kad būtent užduoda kalbas tokiu tonu, kad
primena sovietmetį, kai kalbama apie kosmoso užkariavimą. Tai dabar
yra burtažodis „investicijos“.
Yra šiuo metu 200 tūkst. bedarbių -
kas buvo padaryta, kad jų būtų mažiau, kad būtų sukuriama
daugiau darbo vietų? Kalbama, kad investicijos ateina, bet jų nėra,
Lietuva paprastai būna vienoje iš paskutinių vietų pagal
investicijų pritraukimą“, - BNS sakė R. Lazutka, komentuodamas
antradienį D.Grybauskaitės skaitytą metinį pranešimą.
Pasak jo, šalies vadovės kalboje trūko konkretumo apie
užsienio investicijų pritraukimą ir sukuriamą naudą.
„Nekalbama konkrečiai. Jei būtų pasakyta, kad štai užsienio
bendrovė atidaro fabriką, kuriame bus štai tiek darbo vietų, jis
sumokės tiek į valstybės biudžetą. O vien toks palaidas žodis,
kad mums reikia užsienio investicijų, tai tas pats kaip kalbėjimas
apie tolimą komunizmo ateitį. Nieko tai nereiškia“, - BNS sakė
ekonomistas.
Jo teigimu, prezidentė, kalbėdama apie užsienio investicijas,
tiesiog paminėjo visiems žinomas tiesas.
„Aš vertinu skeptiškai todėl, kad tai yra bendri žodžiai.
Visame pasaulyje yra priimta, kad investicijos yra šiai laikais
gerai, todėl, kad kuriamos įmonės, kuriamos darbo vietos. (...)
Laikoma, kad kuo daugiau sumokama mokesčių, tuo daugiau gerovė
auga, tai viskas tvarkoje, bet tai yra bendri, žinomi dalykai (...).
Paminima, kad užsienio investicijos atbaido korupciją, tačiau tai
irgi žinomas dalykas. Norėtųsi, kad būtų konkrečiau pasakoma
žmonių, kurie yra valdžioje, kurie disponuoja tam tikra galia ir
informacija“, - BNS sakė R. Lazutka.
Anot jo, taip pat ne visai aišku, kodėl buvo akcentuojamos
Skandinavijos investicijos Lietuvoje, tačiau nekalbėta apie
galimybes jas pritraukti ir iš kitų regonų.
„Daug mūsų prezidentės kalbose būna tokių teiginių, apie
kuriuos reikia spėlioti, kodėl jie reikšmingi. Aš tiesiog
retoriškai klausčiau, kuo austrų investicijos blogesnės už
švedų“, - sakė R. Lazutka.
I. Šimonytė pritaria prezidentei: Vyriausybė neturi tapti „dovanų karaliumi“
Buvusi finansų ministrė Ingrida
Šimonytė sako iš esmės sutinkanti su prezidentės nuomone, jog
šalies finansiniam stabilumui išlaikyti būtini atsakingi valdžios
sprendimai. Pasak I. Šimonytės, kitąmet gali atsiverti platesnės
finansų galimybės, tačiau, jos žodžiais, Vyriausybė neturėtų
tapti „dovanų karaliumi“.
„Kiek buvo pasakyta apie ekonomiką, buvo užfiksuota tai, kam aš
negalėčiau nepritarti. Situacija yra tokia, kad ratas yra tarsi
apsisukęs, lyginant su 2009 metais.
Kitų valstybių fone Lietuvos
rezultatai atrodo gerai, yra tokių gerų žinių, kurios susijusios
su perspektyvos dalykais - tiek dėl tiesioginių investicijų, tiek
dėl inovatyvumo, tiek dėl savarankiškai dirbančių žmonių, tiek
dėl įmonių registravimo ir kitų dalykų. Čia sunku nepritarti“, -
BNS sakė I. Šimonytė, komentuodama prezidentės metinį pranešimą.
Jos teigimu, nepaisant pagerėjusios padėties, Lietuvos
Vyriausybė negali atsipalaiduoti, nes kiekvieną kartą laukia nauji
iššūkiai.
„Mano nuomone, pagrindinė prezidentės mintis yra, kad tas atėjo
gana sunkia kaina, kai laiku reikėjo priimti nelabai malonius
sprendimus, kurie buvo būtini ir kurie pasiteisino. Bet tai nėra
kelio pabaiga, nes nėra taip, kad gyvenimas nusisekė, galima
atsisėsti, rūkyti ir žiūrėti, kaip kiti kovoja su savo
problemomis. Kiekvieną kartą tu gauni vis naujų iššūkių.
Dabar
tie iššūkiai viduje yra daugmaž suvaldyti, bet iššūkiai
išorėje išlieka, juos reikia matyti, reaguoti. Kažkokių ledų
pamėtymų ar kitų atsipalaidavimo išraiškų bent jau viešaisiais
pinigais tikrai artimiausiu metu nelabai gali nusimatyti. Tai turi
reikšti tam tikrą nuosaikumą“, - BNS teigė buvusi finansų
ministrė.
Pasak jos, šalies ekonomikos perspektyvos dabar atrodo neblogai,
todėl nuo 2014-ųjų galima galvoti apie didesnius viešųjų
finansų išteklius. Tuo pačiu I. Šimonytė įspėja, jog Vyriausybė
neturėtų tapti „dovanų karaliumi“.
„Faktas, kad atsiras galimybės kažkokiems svarbiems klausimams
daugiau viešųjų išteklių skirti nuo 2014 metų. Ar tai būtų
išlaidų didinimas, ar mokesčių sumažinimas. Tam tikrai galimybės
objektyviai atrodo, kad bus, bet visos tos galimybės turi būti
pasvertos ir pakankamai nuosaikios.
Dovanų karaliaus ar švenčių
karaliaus tikrai nebus - ir toliau labai atidžiai reikės
skaičiuoti. Tas pasitikėjimas, kuris dabar yra turimas, yra labai
trapus dalykas. Jį galima prarasti netgi be priežasčių, kurios nuo
mūsų tiesiogiai ir nepriklauso, o, pavyzdžiui, priklauso visiškai
nuo išorinės aplinkos“, - BNS kalbėjo I. Šimonytė.
Paklausta, ką mano apie Vyriausybės siūlymus keisti mokesčių
sistemą, I. Šimonytė sakė, jog tai yra „labai menki“ pakeitimai.
„Aš pritarčiau tam, kas pasakė, kad tai yra toks papudravimas
reikalo. Buvusi opozicija, dabartinė pozicija, labai nuožmiai
kritikavusi, kad visi mokestiniai sprendimai, kurie buvo priimti
Andriaus Kubiliaus Vyriausybės iniciatyva, buvo neteisingi, būtinai
yra keistini, yra reikalingi progresiniai mokesčiai, aibę
PVM lengvatų, tai nuo visų šių pasiūlymų dabar nusisuko.
Logiškai mąstant, atrodytų, kad beveik ir nieko nereikia daryti,
nes tai, kas yra siūloma, yra labai menki pakeitimai“, - BNS sakė
I. Šimonytė.
Lietuvos prezidentė antradienį pareiškė, jog šalies
ekonominė ir finansinė padėtis stabili, tačiau finansiniam
stabilumui išlaikyti būtini atsakingi sprendimai. Pasak Dalios
Grybauskaitės, drausmės ir atsakomybės principas turi būti
įtvirtintas Konstitucijoje.
Prezidentės teigimu, norint sustiprinti Lietuvos pozicijas,
reikia didinti konkurencingumą ir patrauklumą investuotojams.
N. Mačiulis: „Anot prezidentės, energetiniam saugumui grėsmę kelia ir vidaus verslo struktūros“
Prezidentė Dalia Grybauskaitė
atkreipė dėmesį, kad Lietuvos energetiniam saugumui pavojų kelia
ne tik išorėje, bet ir šalies viduje esančios jėgos, teigia vieno
didžiausio Lietuvoje komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis
ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Man patinka faktas, kad atkreiptas dėmesys, jog ne tik
išorinės, bet ir vidinės jėgos kelia grėsmę ekonominiam
saugumui. (...) Labai mažai iš oficialių pareigūnų išgirstame,
kad ne tik „Gazprom“, bet ir siauros verslo struktūros šalies
viduje turi savo interesų“, - BNS sakė N. Mačiulis, komentuodamas
prezidentės metiniame pranešime paminėtus „pseudo žaliuosius“.
Ekonomistas viliasi, kad visuomenė atkreips dėmesį į verslo
struktūrų bandymus dezinformuoti visuomenę.
„Prezidentės galia šioje srityje pakankamai ribota, belieka
viltis, kad jos pagrūmojimas atkreips dėmesį Vyriausybės,
visuomenės. (...) Neturiu didelių vilčių, bet gal būt bus
atkreiptas dėmesys į tai, kad egzistuoja tam tikros verslo
organizacijos, turinčios savų interesų, nenorinčios, kad Lietuva
turėtų alternatyvių energetikos šaltinių, kaip skalūnų
dujos“, - BNS sakė N. Mačiulis.
„Prezidentė konkrečiai neįvardijo, kas tie „pseudo
žalieji“, tačiau, manau, pakankamai aišku, kad turima omenyje ne
„Gazprom“, ne Žygaičius, o už jų esančias verslo
struktūras“, - pridūrė N. Mačiulis.
Antradienį metiniame pranešime D. Grybauskaitė teigė, kad
energetikos strategiją už Lietuvą apsprendžia Rusijos energetikos
koncernas „Gazprom“ bei atominės energetikos korporacija
„Rosatom“ bei „pseudo žalieji“.
Šalies vadovė pabrėžė, kad reikia atsilaikyti dar dvejus
metus iki 2015-ųjų, kai Lietuvoje pradės veikti suskystintų
gamtinių dujų terminalas bei bus baigtos elektros jungtys su
Švedija, sumažinsiančios Lietuvos energetinė priklausomybę.
J. Neverovičius: „2015-aisiais Lietuvos energetikos padėtis bus aiškesnė“
2015 metais bus galima pasakyti,
ar Lietuvos energetikos padėtis pagerės, sako šalies energetikos
ministras.
„Pagal tas įvardintas datas (prezidentės metiniame pranešime -
BNS), tikrai galėtume spręsti, ar mūsų situacija pagerės
energetine prasme, ar tos rizikos dėl didelių sąskaitų - dujų,
šildymo, elektros energijos kainų augimo išsipildys, ar ne“, -
žurnalistų klausiamas, kaip vertina šalies vadovės kalbą,
antradienį sakė Jaroslavas Neverovičius.
Paprašytas pakomentuoti prezidentės nuomonę dėl situacijos
šalies energetikos ūkyje, J. Neverovičiaus teigė, kad jos išsakyti
iššūkiai sutampa su vykdomais darbais.
„Prezidentė teisingai, manau, identifikavo tuos iššūkius, su
kuriais dirbame. Tie visi jos įvardinti projektai yra svarbūs, juos
reikia įgyvendinti ir labai svarbu, kad jie būtų įgyvendinami
laiku“, - teigė energetikos ministras.
Seime antradienį skaitydama metinį pranešimą, D. Grybauskaitė
pareiškė, kad šalis lengviau galės atsikvėpti po dvejų metų -
turėdama elektros jungtį su Švedija ir suskystintų dujų
terminalą Klaipėdoje.