Jis lrytas.lt papasakojo apie ligšiolinės eksporto sėkmės priežastis, kokios įtakos tam turėjo naktinė mokesčių reforma, kodėl mums svarbi Azijos tigrų patirtis ir kas Lietuvos eksportuotojų laukia ateityje.
– Kas, jūsų manymu, lėmė tokį sėkmingą Lietuvos eksportuotojų pasirodymą 2012 m.?
– Eksporto sėkmę 2012 m. lėmė kelios skirtingos priežastys. Visų pirma, didelės investicijos 2011 m. Taip pat grūdų eksportas, dėl kurio pirmą kartą turėjome teigiamą prekybos balansą. Beveik 900 mln. litų daugiau užpildė tą skirtumą, kuris prieš tai buvo deficitinis.
Lietuvai labai gerai sekėsi paslaugų sektoriuje, daug investuota į transporto paslaugas, jos atsipirko pernai, bet iš esmės visuose sektoriuose buvo didelis augimas, nes Lietuva yra labai konkurencinga kainų atžvilgiu.
– Koks yra ryšys tarp 2008 m. pabaigoje įvykdytos naktinės mokesčių reformos ir sekančiais metais augusio eksporto?
– Sumažinti valstybės darbuotojų atlyginimai privertė dalį žmonių laimę išbandyti privačiame sektoriuje. Taigi, darbuotojų pasiūla darbo rinkoje padidėjo, o tai savo ruožtu apskritai spaudė atlyginimų dydį žemyn.
Be to, Lietuvos įmonės paėmė pavyzdį iš vyriausybės ir taip pat nusprendė sumažinti atlyginimus. Tačiau panašūs procesai vyko dar iki naktinės reformos. Vadovai sakė, kad darbuotojai gali rinktis – arba dirbti už tą patį atlyginimą ir laukti, kol bendrovė bankrutuos, arba dirbti už 20 proc. mažesnį atlygį, bet tada yra galimybė išgyventi.
– O kokios įtakos turėjo minimalaus mėnesinio atlyginimo padidinimas?
– Dar per anksti sakyti, bet aš manau, kad Lietuva šiuo metu yra pakankamai konkurencinga ir eksportuojantis sektorius gali sugerti šį pokytį, nors tai taip pat priklauso nuo sektoriaus. Chemijos arba naftos industrijoms tai neturėtų būti problema, tačiau tekstilei ir drabužiams MMA padidinimas gali būti problematiškas. Jiems iš tikro reikia konkuruoti per atlyginimų dydžius su kitoms centrinės ir rytų Europos šalimis, Rumunija, Bulgarija.
MMA padidinimas verčia didėti ir kitus atlyginimus, žmonės su vidutiniu atlyginimu pamatę, kad gauna beveik tiek pat, kiek gaunantys MMA, pradeda derėtis dėl pakėlimo – gaunasi toks žaidimas. Tačiau aš manau, kad Lietuva bendrai, o ne tik eksportuotojai, tikrai gali sugerti MMA paaukštinimą.
– Kokie veiksniai lemia Lietuvos eksportą ilguoju laikotarpiu?
– Tradiciniame ekonometriniame eksporto modelyje Lietuvos eksporto dydį lemia užsienio paklausa – gyventojų šalyse, į kurias eksportuojame, pajamų augimas.
Taip pat įtakos turi mūsų kitų šalių gaminamų produktų kainų skirtumai. Jeigu lietuviškos kainos krenta, palyginus su kitais, mes eksportuojame daugiau ir atvirškščiai. Tačiau tai tradicinis požiūris.
Atlikome daug statistinių ir ekonometrinių testų ir supratome, kad šis modelis mums neveikia. Pradėjome skaityti mokslinę literatūrą, 9-ame ir 10-ame praeito amžiaus dešimtmetyje Azijos tigrai, kaip Singapūras, Pietų Korėja ir Honkongas taip pat kūrė savo ekonometrinius modelius, kuriuose eksporto dydis priklauso ne nuo paklausos, bet nuo pasiūlos. Tie modeliai tinka ir Lietuvai, mūsų eksportas priklauso nuo gamybos pajėgumų, o ji didėja tik investuojant.
Kitas svarbus ilgalaikis faktorius – vidinės paklausos spaudimas, tai reiškia, kad jeigu lietuviška įmonė gali gauti geresnę kainą šalies viduje, jie neeksportuos ir atvirkščiai – jeigu geresnė kaina yra užsienio rinkose – eksportas didės.
Trečias veiksnys – eksporto pelningumas. Jeigu vežti prekes į užsieni tampa per brangu, įmonė tiesiog nustos tai daryti. Ji gali tuo užsiimti dar kelis ketvirčius, bet ilgainiui tai bus tik nuostolius darančia veikla.
– Kaip vertinate galimą ES ir JAV prekybos sutartį?
– Tai viena didžiausių galimybių Lietuvos eksportuotojams. Turime labai stiprią maisto pramonę, o amerikiečiai šiuo metu turi daug apribojimų maistui. Sutartis atidarytų vartus lietuviškai produkcijai, tas pats jau įvyko Rusijoje.
O kaip Lietuvos eksportą paveiktų euro įvedimas 2015 m.?
Euras gali turėti šiek tiek įtakos, bet nedaug. Neverta tikėtis 50 ar 100 proc. padidėjimo užsienio investicijose.
– Kaip vertinate mūsų eksporto struktūrą?
– Kalbant apie produktus – mūsų pyragas pakankamai tvarus, ypač jei pašalintume energijos komponentą, kuris, mano manymu, yra per didelis.
Daug reeksportuojame, kas nėra blogai, bet tai sukuria nedaug darbo vietų ir mažai pridėtinės vertės. Nepaisant to, vyriausybė turėtų stengtis užtikrinti palankias sąlygas reeksportui.
Turime sveiką kieki maisto pramonės eksporto, atsigręžę į krizę pamatytume, kad šio sektoriaus prekyba nemažėjo taip stipriai, kaip pramonės.
Pramonės sektorius galėtų daugiau galvoti apie aukštąsias technologijas, tai taip pat susiję su investuotojų pritraukimu. Be to, mūsų įmonės turi sunkumų ieškodamos kvalifikuotų darbuotojų su būtinais įgūdžiais.
– Kokių lietuviškų produktų paklausa užsienyje artimiausių metų didės?
– Greičiausiai, tai bus pieno ir kitos maisto prekės. Šio sektoriaus paklausa yra stabiliai didelė. Tuo metu trąšas parduoti gali būti vis sunkiau, nes jaučiamas konkurencinis spaudimas dėl kainų. Šiais metais taip pat turėtų augti baldų, tekstilės sektoriai.
