Traukdami iš kišenių penkiasdešimtines ir šimtines, lietuviai keikia „godžius prekybininkus“ ir prisiekinėja, kad kitą vasarą važiuos apsipirkti į Ispaniją ir Italiją. Tačiau avalynė ir drabužiai – tik pradžia.
Anot „Swedbank“ atlikto infliacijos augimo tyrimo, artimiausiu metu vis labiau augs ir paslaugų kainos: brangs gyvenimas viešbučiuose, valgis restoranuose, lankymasis kultūros renginiuose.
Taip yra dėl to, kad eksportuojamos prekės – baldai, avalynė, drabužiai, alkoholis, tabakas – brangti labai neturėtų, nes jau artėja prie ES vidurkio.
Tačiau ateityje turės susilyginti viduje veikiančių ir eksportuojančių įmonių darbuotojų atlyginimai.
Kadangi neeksportuojančios įmonės produktyvumo nedidins taip sparčiai, kaip eksportuojančios, vienintelis būdas joms gauti pinigų išaugusiems darbuotojų atlyginimams – didinti kainas.
„Produktyvumas yra linkęs greičiau augti eksportuojančiame, nei neeksportuojančiame sektoriuje. Augant produktyvumui, auga ir darbo užmokestis (eksportuojančiose įmonėse – Red.), tačiau darbo užmokestis yra linkęs susilyginti tarp skirtingų sektorių.
Kadangi (paslaugas teikiančių įmonių – Red.) produktyvumas augs mažesniu tempu, paslaugų įmonės bus priverstos didinti kainas.
Šis efektas jau yra vykęs Lietuvoje. Nuo 2000 iki 2012 metų neeksportuojančiame sektoriuje produktyvumas augo tik 50 proc., o eksportuojančiame išaugo beveik triskart“, - situaciją palygino tyrimui vadovavusi „Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė.
Europietiškos kainos – po 30 metų, europietiški atlyginimai – kiek anksčiau
Nors dalis prekių vis brangsta, bendras kainų lygis Lietuvoje kol kas išlieka gana menkas – apie 66 proc. ES vidurkio.
Žemą vidurkį padeda išlaikyti kompensuojamos ir dotuojamos komunalinių paslaugų, gydimo, švietimo, transporto paslaugų kainos, kurios siekia apie 50-30 ES vidurkio.
Taip pat Lietuvoje, jau be valstybės įsikišimo, yra žemiausios ryšių kainos visoje Europos Sąjungoje.
„Lietuvoje – pigiausi ES ryšiai. Tai lemia didelė konkurencija ir didelės investicijos. Tai puikus pavyzdys, kaip didelė konkurencija gali mažinti kainas. Prieš 6-7 metus ryšių kaina stipriai viršijo ES vidurkį“, - kalbėjo L. Galdikienė.
Lietuviams tenkantis BVP šiuo metu siekia 70 proc. ES vidurkio. Kasmet jis, kaip ir atlyginimai, turėtų vis augti, kol po kelių dešimtmečių bus pasiektas ES vidurkis.
Tuo tarpu bendros šalyje esančios kainos už prekes ir paslaugas Europos vidurkį turėtų pasiekti 2040 metais.
Augančios kainos ir atlyginimai – grėsmė euro įsivedimui
Lietuva šiuo metu atitinka didžiąją dalį iš penkių Mastrichto kriterijų, reikalingų eurui įsivesti. Lietuvos valstybės skola šiuo metu sudaro 40,7 proc. BVP (leistina riba – 60 proc.), Vyriausybės platinamų obligacijų palūkanos yra 3,5 proc. (leistina riba – apie 5 proc.), toliau išlaikomas stabilus valiutos kursas.
Tuo tarpu su dviem kitais kriterijais situacija yra kiek slidesnė.
Eurą įsivesti norinčios šalies deficito ir BVP santykis turi būti ne didesnis nei 3 proc., o šiuo metu Lietuvoje jis yra apie 3,2 proc.
Tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad tai neturėtų būti didele bėda Lietuvai.
„Yra kelios išlygos, iš kurių viena aprašoma taip: užtenka, kad deficitas nuolat ir reikšmingai mažėtų, priartėdamas prie reikalaujamo. Lietuvos deficitas nuo 2009 metų sumažėjo nuo 9,4 proc iki 3,2 proc. Labai tikėtina, kad Europos Centrinis bankas tokį progresą įvertintų teigiamai. Šio kriterijaus netenkinimo rizika labai maža“, - pastebėjo ekonomistas.
Gerokai pesimistiškiau jis prognozuoja galimybės atitikti infliacijos kriterijų.
Kadangi Lietuvoje artimiausius kelis dešimtmečius augs tiek atlyginimai, tiek kainos, bus sudėtinga atitikti Mastrichto kriterijų, numatanti, kad norinčioje įsivesti eurą šalyje infliacija negali viršyti trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių vidurkio daugiau kaip 1,5 procento.
„Lietuva šiuo metu atitinka tokį kriterijų, bet nepaprašė to (įvesti euro nuo 2014 metų – Red.) padaryti. Panaši situacija buvo kurį laiką 2010 metais. Daugiau per pastarąjį dešimtmetį tokių dalykų nebuvo.
Jį pasiekti labai sunku, ir valstybės jį atitinka tik trumpais laikotarpiais. Šiuo metu Lietuvai yra atsivėręs langas, bet jis nebus atsivėręs ilgai. Jau kitų metų pradžioje bus daug veiksnių, kurie tą infliaciją pakels.
Akcizai tabakui, alkoholiui turės tiesioginį poveikį infliacijai Lietuvoje. Be to, svarstomas ir naujas mokestis – akcizas gamtinėms dujoms, yra ir kiti veiksniai. Kitų metų viduryje langas bus vėl užsidaręs. Ir tie langai, kuomet infliacija bus mažesnė, nei rekomenduojama, bus reti ir labai maži. Kai tik galimybė atsiranda, reikia ja pasinaudoti“, - kalbėjo N. Mačiulis.
