Šią savaitę Vilniaus universitete vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Nihilizmas ir vaizduotė“ filosofas bandė atsakyti, kodėl mums lengviau įsivaizduoti pasaulio, bet ne kapitalizmo pabaigą. Jo teigimu, priežastys slypi visuomenės vaizduotę pavergusioje komercinio kino kultūroje.
Savo pranešimo pradžioje N. Milerius citavo garsų slovėnų filosofą Slavojų Žižeką, kuris Kinijos vyriausybės sprendimą uždrausti filmus ir serialus, kuriuose vaizduojamos alternatyvios visatos arba kelionės laiku, aiškino tuo, kad valdžia siekia neleisti piliečiui net įsivaizduoti kitokio gyvenimo būdo.
S. Žižeko manymu, tai, kad kinams tokius filmus reikėjo uždrausti parodo, jog jie alternatyvą įsivaizduoti dar gali. Tuo metu vakariečių vaizduotė yra taip užengta vyraujančios sistemos, kad jiems draudimų net nereikia.
Vienoda apokaliptinių filmų ir reklamos struktūra
N. Milerius sakė, kad filmų, kuriuose vaizduojamos didžiulės, visą pasaulį sukrečiančios nelaimės ir reklamos, peršančios žiūrovams kokį nors produktą, turi daug bendro.
Įprastas apokaliptinis filmas prasideda kasdiene situacija, nevyksta nieko ypatingo. Tada ištinka nelaimė – ateivių užpuolis, žemės drebėjimas ar asteroido grėsmė. Galų gale herojus ar jų komanda atkuria ankstesnę pasaulio tvarką ir žmonės vėl gyvena ramiai.
Savo ruožtu reklamos, siekiančios ne tik pademonstruoti produkto savybes, bet ir sukurti poreikį vartotojams, juos suvilioti, vadovaujasi panašia veiksmų logika.
Visų pirma parodoma idiliška situacija ir joje kam nors atsitinka nesėkmė. Tada ta nesėkmė žiūrovui parodoma, kaip jo paties nesėkmė ir sukuriamas diskomfortas. Galiausiai paaiškinama, jog tam nenusisekusiam žmogui reikia pirkti reklamuojamą produktą – galbūt taip jis to diskomforto nebejaus.
Vaizduotę slopina ne visi filmai
Savo pranešimą N. Milerius užbaigė ištrauka iš austrų kino režisieriaus Michaelo Haneke filmo 2003 m. filmo „Vilko valanda“.
Jo pabaigoje žiūrovai mato vaizdą pro važiuojančio traukinio langą ir tikisi kokio nors pasaulį baigti turinčio įvykio. Tačiau vietoje to prasideda titrai. Režisieriui neatsakius į visus klausimus skatinama ir žiūrovų vaizduotė.
Pranešėjo teigimu, tokie filmai yra alternatyva komerciniam kinui ir jį dekonstruoja – neverčia gyvenimo vartojamu.
