Gyrė Lietuvos pasitikėjimą savimi „Norėčiau pagirti Andrių Kubilių, kuris yra tarp klausytojų, už tai, ką jis padarė 2009 metais. Dabar, žvelgdami atgal, matome įspūdingus skaičius. Žiūriu ne iš ekonomikos, o iš pasitikėjimo savimi perspektyvos. Tai, kaip Lietuva sugebėjo pati išsikapstyti iš krizės ir įsivesti gerą, solidžią fiskalinę politiką,–tai, ką jūs sugebėjote padaryti kaip maža šalis, gali tapti standartu. Mums dažnai primenamos Lietuvos pastangos ir ji pateikiama kaip pavyzdys, ką galima pasiekti“, – kalbėjo Ch. Lagarde. TVF vadovė išreiškė viltį, kad į euro zoną ateityje įstojusi Lietuva taps „privalumu, o ne trūkumu“. Norą įstoti į euro zoną išreiškė kiti diskusijos dalyviai – Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Jei atitiksime Mastrichto kriterijus, jei tai pripažins kitos valstybės, tai reikš, kad mūsų ekonomika sveika ir vystosi tinkama linkme. Euras nėra tikslas, kurio mes siekiame, tai yra tik priemonė, kuria mes siekiame išspręsti savo problemas“, – kalbėjo R. Šadžius. V. Vasiliauskas išvardijo keturias priežastis, kodėl Lietuvai yra pravartu įstoti į euro zoną.
„Visų pirma, euro įvedimas būtų mūsų pinigų politikos tąsa. Neįsivedę euro turėtume permąstyti savo pinigų politiką ir ieškoti sprendimų, kurie būtų sudėtingi ir pavojingi. Kitas argumentas – daug mažesnės skolinimosi išlaidos. Tačiau reikia nepamiršti, kad lengvesnis skolinimas turi būti kartu su atsakinga politika – esame susidūrę su pavyzdžiais iš senųjų euro zonos šalių patirties, kai turėdamos eurą jos gavo paskolas pigiau, bet, neįvykdžiusios reformų, prarado konkurencingumą. Trečias argumentas yra stabilumas, su euru būtų panaikintos spekuliacijos, kurios būna susijusios su vietos valiuta (V. Vasiliauskas kalbėjo apie 2009 metus, kai viešojoje erdvėje kartais pasigirsdavo būgštavimai, kad litas bus devalvuotas. – Red.). Pagrindinis argumentas, kurį dažniausia girdime Lietuvoje prieš euro įvedimą, yra susijęs su indėlių stabilumo mechanizmo (ISM) įmokomis. Tai reiktų vertinti ne kaip sąnaudas, o kaip investicijas į draudimo polisą. Narystė euro zonoje yra investicija į saugumą“, – paskutinį argumentą išsakė V. Vasiliauskas.
Į Europos ateitį žiūri su optimizmu
Tarp žmonių, uždavusių diskusijos dalyviams klausimus, buvo ir neseniai TVF vadovės pagirtas buvęs premjeras A. Kubilius. Jis pasiteiravo, ar galėtų Ch. Lagarde įnešti kiek optimizmo į ateities prognozes, nes per penkerius metus „žmonės jau pavargo nuo krizės“. Nors Ch. Lagarde patikino, kad nėra optimizmu trykštanti asmenybė, ji sakė matanti tik šviesią Europos ateitį. „Prieš penkerius metus buvo bijoma, kad euro zona žlugs, ir įsivyraus ekonominis chaosas. Ačiū ECB ir politiniams lyderiams, kurie nusprendė įsikišti ir padėti kitoms narėms įveikti šį procesą. Nebūsiu labai optimistiška – tai prieštarauja mano prigimčiai. Tačiau nesuklysiu pasakiusi, kad buvo daug pasiekta. Pirmieji Ekonominės bendrijos įkūrėjai yra sakę, kad Europa krizių metu tik eina į priekį . Iš tikro buvo pasiekta daug pagerėjimų. Mes keičiamės, tobulėjame. Kai man kyla abejonių, žiūriu į savo vaikus Jie yra laisvi, jie keliauja ir dirba kur nori. Tai jiems yra savaime suprantama, ir jie mano, kad tokia padėtis išliks. Aš tikiu Europa“.
Ryte susitiko su V. Vasiliausku
Ch. Lagarde ketvirtadienį ryte Lietuvos banke su valdybos pirmininku V. Vasiliausku ir valdybos nariais aptarė ekonomikos padėtį bei finansų ir bankų sistemos stabilumo klausimus, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai.
„Norėčiau pagirti Lietuvą už sumanų krizės suvaldymą ir ryžtingą politiką, kuri atkūrė pasitikėjimą bankų sistema, užtikrino finansų sistemos stabilumą ir padėjo pamatus greitam atsigavimui.
Dabar svarbu išsaugoti sunkiai uždirbtus konkurencingumo ir viešųjų finansų laimėjimus. Likusių krizės padarinių likvidavimas ir struktūrinės reformos bus pagrindiniai veiksniai, užtikrinsiantys augimą ir darbo vietų sukūrimą vidutiniu laikotarpiu“, – kalbėjo Ch. Lagarde.
V. Vasiliauskas pažymėjo, kad, Lietuvai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES), mūsų šalies centrinis bankas yra pasiryžęs dalytis patirtimi įgyvendinant visos ES finansinio stabilumo prioritetus.
„Su nekantrumu laukiu įkvepiančio Lietuvos pirmininkavimo ES sprendžiant tokius prioritetinius klausimus, kaip tolesnė pažanga kuriant bankų sąjungą“, – sakė Ch. Lagarde.
TVF vadovas Lietuvoje – po 16 metų pertraukos
Į Lietuvą Ch. Lagarde atvyko trečiadienį. TVF valdančioji direktorė jau susitiko su šalies prezidente Dalia Grybauskaite bei ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi.
Ketvirtadienį Ch. Lagarde susitiko su Lietuvos banko valdybos nariais – susitikime apžvelgta Lietuvos ekonomikos padėtis ir naujausios pasaulio ekonomikos prognozės.
Taip pat aptarta Lietuvos banko patirtis siekiant didesnio bankų sistemos stabilumo ir skaidrumo, šalinant grėsmes, kurias šalies finansiniam stabilumui kėlė kai kurių finansinių įstaigų veikla.
Tai pirmas tokio rango TVF pareigūno vizitas Lietuvoje per pastaruosius šešiolika metų.
Tarptautinio valiutos fondo nare Lietuva yra nuo 1992 m. Pastarąjį kartą tuometis TVF vadovas Michelis Camdessus Lietuvoje lankėsi 1997 metais.
