Pasak advokatų kontoros „Sorainen“ advokatės Agnietės Žukauskaitės, teismas birželio pabaigoje paskelbta nutartimi (byla UAB „JG reklamos dovanos“ vs. D. S. ir UAB „Verslo inkorporacijos centras“) konstatavo, kad tarp darbdavio ir darbuotojo sudaryti nekonkuravimo susitarimai yra negaliojantys, jei darbuotojui nėra mokama teisinga ir sąžininga kompensacija.
„Nors tai ir anksčiau buvo aptarta teismų praktikoje, šį kartą teismas atskleidė konkretesnius kompensacijai keliamus reikalavimus“, - sako A. Žukauskaitė.
Šiuo atveju darbuotojui mokėta kompensacija – 9 proc. nuo atlyginimo vidurkio, kas faktiškai sudarė 300 LTL per mėn. – buvo pripažinta per maža, kad ją būtų galima laikyti sąžiningu ir teisingu atlygiu už nekonkuravimo susitarime nustatytą plačią ribojimų apimtį – darbuotojui įsipareigojant neužsiimti jokia su darbdaviu konkuruojančia veikla, įskaitant ir darbų atlikimą ar paslaugų teikimą konkuruojančia veikla užsiimančiam asmeniui.
„Remiantis šia teismo nutartimi, galima daryti išvadą, kad, esant plačiai nekonkuravimo įsipareigojimo apimčiai, kuri dažniausiai draudžia darbuotojui dirbti buvusio darbdavio konkurentams, 9 -10 proc. arba mažesnė už minimalų darbo užmokestį kompensacija nėra laikoma pakankama ir gali būti priežastis darbuotojui pagrįstai nesilaikyti nekonkuravimo susitarimo“, – sako A. Žukauskaitė.
Kitos bylos (UAB „Marilita“ vs. A. B. ir R. Č.) nutartis, paskelbta liepos pradžioje, įtvirtino nuostatą, kad kompensacija už nekonkuravimą negali būti įtraukta į darbo užmokestį, nes darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Pasak „Sorainen“ advokatės, teismas aiškiai nustatė, jog susitarimas dėl kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimus turi būti aiškiai išreikštas apibrėžiant jos dydį ir paskirtį, taip pat atskiriant kompensaciją nuo sutartų kitos paskirties mokėjimų.
A. Žukauskaitės teigimu, jei įmonės yra anksčiau sudariusios nekonkuravimo susitarimų, neatitinkančių šių nuostatų, ir jei konkretaus darbuotojo nekonkuravimas verslui yra iš tiesų aktualus, reikėtų iš naujo peržiūrėti nekonkuravimo susitarimą ir kompensacijos dydį.
„Jis turėtų būti nustatomas šalių susitarimu, įvertinus nekonkuravimo įsipareigojimų apimtį, t. y. kaip šie įsipareigojimai apriboja darbuotojo galimybes susirasti darbą ir gauti pakankamas pajamas, lyginant su darbo metu gautu atlyginimu“, – sako „Sorainen“ advokatė.
