Pirmadienį surengtoje diskusijoje „Kokių imigracijos taisyklių šiandien reikia Lietuvai?“ susirinkę verslo ir valdžios atstovai siūlė, kaip reikėtų spręsti mažėjančio gyventojų skaičiaus ir kvalifikuotų darbininkų trūkumo problemas.
Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius sakė, kad jau šio rudens sesijoje Seimui bus pateiktos įstatymų pataisos, kurios spręs fiktyvių užsieniečių Lietuvoje kuriamų įmonių, kurios tampa pretekstu gauti leidimą gyventi, ir sąžiningų verslininkų, negalinčių paprastai įdarbinti imigrantų, klausimus.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Robertas Dargis jį papildė, kad šie klausimai yra svarbūs ne tik verslui, bet ir visai valstybei, jos ateičiai.
„Jau kurį laiką Lietuvoje pastebimos nerimą keliančios emigracijos, mažėjančio gimstamumo ir dėl to senėjančios populiacijos tendencijos, todėl atėjo laikas kalbėti apie imigraciją“, – sakė R. Dargis.
Šiuo metu Lietuva yra gana homogeniška valstybė, tik šiek tiek daugiau nei 16 proc. jos gyventojų yra ne lietuvių tautybės. Ateityje ši dalis greičiausiai didės, ir nors labiau nacionalistiškai nusiteikusiems gyventojams tai gali nepatikti, kitos išeities horizonte nematyti.
Tiesa, E. Jankevičius pabrėžė, kad imigrantams nebus taikomos išskirtinės sąlygos ir jie negyvens mūsų žmonių sąskaita.
Nedarbas aukštas, bet darbuotojų trūksta
Diskusiją moderavusi Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė ją pradėjo šmaikščiu pastebėjimu, esą jaučiamas darbo jėgos trūkumas, esant nedarbui.
R. Dargis paaiškino, kad taip yra dėl rinkoje neatitinkančių pasiūlos ir paklausos. Tai ypač pastebima tarp jaunimo.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė dėl to kaltino mokslą, orientuotą ne į tai, ko reikia, bet į „populiarias“ specialybes. Tiesa, diskusijos dalyviai džiaugėsi studijas Lietuvoje pasirinkusiais užsieniečiais, kurių, mažėjant savų studentų, universitetai ateityje sieks pritraukti kuo daugiau.
Vidaus reikalų viceministras pasakojo, kad ši problema buvo aptarta susitikime su Europos Sąjungos (ES) pareigūnais. Pagrindinė išgryninta mintis, anot jo, yra tai, kad „ir Einsteinas buvo emigrantas“.
Todėl Vyriausybė ketina prioritetą teikti solidarumui tarp ES ir trečiojo pasaulio šalių bei teisėtai migracijai.
Nori paprastesnių taisyklių
Advokatų kontoros „Lawin“ partneris, Investuotojų forumo darbo santykių grupės vadovas Ramūnas Petravičius taip pat siūlė, kaip galima būtų palengvinti imigracijos į Lietuvą tvarką.
Anot jo, mums reiktų atsirinkti tik sau naudingus, aukštos kvalifikacijos darbininkus, o ne piktybinius, tik socialinėmis garantijomis Lietuvoje pasinaudoti norinčius imigrantus.
R. Skyrienės manymu, dabar galiojančios, vienus nuo kitų atskirti siekiančios, taisyklės yra per griežtos.
„Absurdiška, kad Lietuvoje gyventi norintis didelės užsienio įmonės vadovas turi įrodyti, kad turės kur apsistoti. Ir taip aišku, kad jis pagyvens viešbutyje, o vėliau galbūt išsinuomos namą“, – piktinosi ji.
Tačiau su ja nesutiko Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis. Jo teigimu, griežtos taisyklės reikalingos.
G. Bagužis pasakojo, kad Lietuvą šiuo metu labai pamėgo imigrantai iš Pakistano, Nigerijos.
Be to, jis verslininkus kaltino norint atsivežti pigios darbo jėgos, o ne aukštos kvalifikacijos žmonių, prie kurių ir taip dabar niekas nesikabinėja.
R. Dargis diskusiją apibendrino žvilgsniu į praeitį ir pasiūlė prisiminti kunigaikštį Gediminą ir carą Petrą I, kurie į Lietuvą imigrantų kvietė greito vystymosi laikais, o gerėjant ekonominei situacijai dabar jos ir vėl prireiks.
Todėl ateityje valdžia turėtų keisti požiūrį į imigraciją, kuris vis dar išlieka priešiškas užsieniečiams.
