R. Šadžius: „Atitikę Mastrichto kriterijus eurą įsivesime amžiams“

Finansų ministras R. Šadžius galvoja, kad dabar Lietuva turi du pasirinkimus: arba prisijungti prie euro zonos, arba grįžti prie laisvos monetarinės politikos, kuri gali reikšti valiutos devalvaciją. Jo manymu, tik pirmasis pasirinkimas reikštų šviesesnę Lietuvos ateitį.

R. Šadžius tiki euro zonos ateitimi ir mato šią valiutą Lietuvoje 2015 m.<br>R. Danisevičius
R. Šadžius tiki euro zonos ateitimi ir mato šią valiutą Lietuvoje 2015 m.<br>R. Danisevičius
Daugiau nuotraukų (1)

Edgaras Savickas

Jul 24, 2013, 12:03 PM, atnaujinta Mar 2, 2018, 3:53 PM

R. Šadžius sakė, kad nepaisant visų dvejonių dėl Lietuvos 2014 m. biudžeto, jis, nors ir bus deficitinis, tačiau Mastrichto biudžeto kriterijų tikrai atitiksime.

Prie euro zonos prisijungti norinčios valstybės metinis biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto praėjusių fiskalinių metų pabaigoje.

Jeigu Lietuvai pavyks 2015 m. įsivesti eurą, šia valiuta, pasak ministro, naudosimės amžinai, nes euras yra neatsukamas atgal ir grįžti prie lito nebeleis.

Taip pat R. Šadžius sakė, jog euro zona yra nesugriaunama ir gyvuos amžinai, žinoma, jis pastebėjo, kad tai yra tikėjimo dalykas, bet prašė juo pasitikėti.

Tokiomis mintimis finansų ministras dalijosi trečiadienį Prancūzijos-Lietuvos prekybos rūmų organizuotame renginyje, skirtame Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai (ES).

Jo teigimu, tik euro zonoje esanti Lietuva galės turėti stiprią demokratiją, klestinčias žmogaus teises ir augančią ekonomiką.

Trys kolonos, ant kurių stovės Europa

Finansų ministras taip pat išgrynino tris ES kuriamus mechanizmus, kurie užtikrins, kad visa euro zona pagaliau išeitų iš krizės, o ateityje tokio masto recesijos nepasikartotų.

Pirmoji kolona, tai – bankų sąjunga. R. Šadžius palygino JAV ir Europoje dominuojančias smulkaus ir vidutinio dydžio verslų finansavimo formas. Pasak jo, už Atlanto daug dažniau investuojamos privačios lėšos, tuo metu Europoje imamos bankų paskolos.

Jis galvoja, kad ateityje vis daugiau dėmesio reikės skirti finansavimui, kuris suteikiamas viešojo sektoriaus, nes kai nesiseka privačiajam, reikia atsigręžti į valstybę.

Tačiau jis taip pat pabrėžė, jog ateityje reikės įdėti dar daugiau pastangų siekiant nenaudoti mokesčių mokėtojų pinigų gelbėjant nemokius bankus, tokių per krizę Lietuvoje buvo du – „Snoras“ ir Ūkio bankas.

Antroji kolona – labiau centralizuotas finansinių problemų sprendimo mechanizmas. Ties kuriuo šiuo metu dirba ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryba (ECOFIN).

Trečioji kolona – centralizuotas pinigų fondas, skirtas spręsti šalių narių ir visos euro zonos finansines problemas.

Pasak R. Šadžiaus, euro zona parodė, kad visas savo problemas gali išspręsti be pašalinio įsikišimo, savarankiškai ir dirba, kaip gyvas, save išlaikantis mechanizmas.

Ministras sakė, kad euras yra didžiulis projektas, paremtas idėja, jog prisijungimas prie šios pinigų sąjungos yra universalus, todėl euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. klausimu jis yra nusiteikęs labai optimistiškai.

Sekite verslo naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.