Šių metų kovą eurui pritarė 44,9 proc. verslininkų, o prieš kiek mažiau nei metus, 2012 m. rugsėjį - tik 34,6 procento. Daugiausia euro šalininkų - tarp stambaus kapitalo įmonių: 74 proc. verslininkai atstovauja kompanijoms su per 1 mln. latų apyvarta. 75 proc. respondentų atstovauja įmonėms, kuriose dirba 50-249 darbuotojai, 71 proc. - įmonėms su 250 ir daugiau darbuotojų.
„Euro šalininkų augimo tendencija tarp verslininkų pastebima jau kelis ketvirčius iš eilės. Manau, kuo didesnė tikimybė, kad Latvija pereis prie euro, tuo labiau verslininkai ima gilintis į naujosios valiutos įvedimą ir suvokti jo naudą šalies ekonomikos plėtrai“, - pastebi banko „Citadele“ vyriausiasis ekonomistas Zigurdas Vaikulis.
Pasak jo, vienas svarbiausių veiksnių - tai potencialus investicijų srautas iš šalių, kur euras jau yra nacionalinė valiuta.
„Be abejonės, noras išsaugoti latą neatsiejamas nuo istorinio ir emocinio fono, tačiau tyrimo rezultatai byloja apie tai, kad verslininkai pasirengę pasitikti euro įvedimą, nes tiki, kad jis sustiprins Latvijos konkurencingumą bendroje Europos rinkoje“, - pastebi Z. Vaikulis.
Kaip rodo apklausos duomenys, 19,5 proc. verslininkų laikosi neutralios pozicijos euro įvedimo klausimu. palyginus su pirmuoju metų ketvirčiu, tokių verslininkų dalis sumažėjo 5 proc. Tuo tarpu 1,2 proc. verslininkų neturi savo nuomonės dėl euro įvedimo.
Šiek tiek išaugo ir euro skeptikų dalis. Štai kovo mėnesį prieš eurą buvo nusiteikę 16,5 proc. verslininkų, o birželį jų dalis išaugo iki 20 procentų.
