Pagrindinis kriterijus, pagal kurį galima nustatyti viduriniosios klasės atstovą, be jokios abejonės, yra jo gaunamas darbo atlyginimas.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 2232,9 Lt, o atskaičius mokesčius – 1731,1 Lt.
Tačiau, ar gaudami tokias pajamas galite save priskirti viduriniajai klasei? Tai būtų labai paviršutiniškas ir netikslus vertinimas.
Ekonomistai viduriniąją klasę dažniau apibrėžia pagal tai, ką jos atstovai gali įsigyti už savo pinigus, kurie lieka pasirūpinus visomis kitomis būtiniausiomis išlaidomis.
Negyvena skurde
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ šių metų pradžioje paskelbė, kad trečdalis lietuvių 2011 m. gyveno ties skurdo riba.
Pagal jų atliktą metodiką, skurdo rizikai priskiriami žmonės, kurių pajamos nesiekia 60 proc. šalies vidurkio. Lietuvoje skurdo rizikos riba 2011 metais buvo 691 litas per mėnesį vienam asmeniui ir 1 tūkst. 452 litai šeimai, kurioje yra du suaugę asmenys bei du vaikai iki 14 metų amžiaus.
Jeigu pinigų sumą, laikoma skurdo riba atimtume iš vidutinio mėnesinio atlyginimo, gautume maždaug 1 tūkst. Lt. Likutis pakankamai reikšmingas ir už jį galima patenkinti nemažai savo ne pirmos svarbos poreikių.
Tačiau 1 tūkst. Lt yra daug tik vienam asmeniui. Jeigu reikia išlaikyti vaikus arba padėti nebedirbantiems tėvams, ši suma pasirodys visai nedidelė.
Lietuvoje 2013 metų pradžioje darbuotojų skaičius buvo 960 tūkst. 909. Vienas trečdalis gyventojų kūrė gerovę kitiems dviem – pensininkams, vaikams, bedarbiams.
2011 metais tyrimų bendrovei „Rait“ atlikus apklausą paaiškėjo, kad net 72 proc. Lietuvos gyventojų gyvena nuo algos iki algos ir jiems pinigų taupyti nelieka.
Būtent atliekamų pajamų kriterijus galėtų tiksliau apibrėžti, kas yra vidurinioji klasė Lietuvoje. Pagal jį, viduriniosios klasės atstovu pasivadinti gali kas ketvirtas lietuvis.
Per gerai apie save galvoja
Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo metu save viduriniosios klasės atstovu pavadino kur kas daugiau apklausoje dalyvavusių respondentų.
Net 62 proc. apklaustųjų save priskyrė viduriniajai klasei, dauguma jų buvo 18–45 m. amžiaus ir gaudavo po maždaug 501– 1500 Lt per mėnesį.
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis anksčiau yra sakęs, kad jo manymu, viduriniąją klasę Lietuvoje sudaro maždaug 27 proc. gyventojų. Maždaug tiek lietuvių uždirba daugiau nei 2,5 tūkst. Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių.
Tokia suma leidžia šiek tiek sutaupyti ir ją susiejus su „Rait“ tyrimų gauname gražų rezultatą, kai turtuoliai Lietuvoje sudaro apie 1 proc. gyventojų.
Lietuvai dažnai prikišama dėl aukštos pajamų nelygybės. Pavyzdžiui, šiam rodikliui apskaičiuoti naudojamas Gini indeksas Lietuvoje yra 35,5 (ES vidurkis 30).
Paskutiniais duomenimis, penktadalis lietuvių už savo darbą gauna minimalų arba netgi mažesnį atlyginimą. Prie gerovės neprisideda ir aukštas pajamų apmokestinimas.
Lemia pasaulėžiūra
Dažnai pamirštamas viduriniajai klasei apibūdinti naudingas kriterijus yra jai priklausančių gyventojų požiūris į gyvenimą.
Visų pirma, jai priklausyti gali tik aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys. Tokių Lietuvoje 25-64 m. amžiaus grupėje praeitais metais buvo maždaug 546 tūkst.
Taip pat viduriniosios klasės atstovai nenustoja mokytis visą gyvenimą – skaito knygas, mokosi kalbų, vaikšto į kiną ar teatrą.
Jie dalyvauja bendruomenės veikloje, yra pilietiški, domisi savo valstybės ir pasaulio ekonomikos bei politikos aktualijomis.
Taigi, jeigu jūsų pajamos yra nors šiek tiek didesnės už vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, jų lieka papildomoms išlaidoms bei santaupoms, esate baigęs universitetą arba profesinę mokyklą ir domitės, kas vyksta ne tik jūsų kieme, – greičiausiai priklausote Lietuvos viduriniajai klasei.
