Pirmame grafike (nuotraukų galerijoje) matoma, kad nuo nepriklausomybės pradžios vidutinis lietuvių darbo valandų skaičius, nepaisant kelių nuosmukių, nuolat kilo, o maždaug paskutinės finansų krizės metais beveik susilygino su estų ir latvių.
Visgi, nuostabą sukelti gali tai, kad visą pirmąjį dešimtmetį lietuviai dirbo maždaug 200 valandų per metus mažiau už estus ir 300 mažiau už latvius. Panašus skirtumas išliko beveik iki pat 2008 m.
Tačiau ekonomisto Rimanto Rudzkio tokie skaičiai neįtikina, jis galvoja, kad skirtumai atsiranda tik dėl duomenims kaupti naudotos metodikos, o ne todėl, kad jie egzistuoja iš tikrųjų.
Skirtingose šalyse yra skirtingos proporcijos žmonių dirbančių pagal tradicinę darbo sutartį, su patentu ar dar kitomis sutartimis. Kuo daugiau žmonių dirba su netradicine darbo sutartimi, tuo sudėtingiau paskaičiuoti, kiek gi valandų per metus jie dirba.
„Kas galėtų pasakyti, pavyzdžiui, kiek dirba ūkininkas?“ – retoriškai klausė R.Rudzkis.
Jo manymu, Lietuvos, Latvijos ir Estijos darbo valandų skaičius susilygino ne dėl to, kad mes pradėjome dirbti daugiau, o kiti mažiau, bet todėl, kad vis daugiau lietuvių perėjo prie tiksliau darbo valandas apskaičiuojančių sutarčių.
Emigrantų kryptyse dirba mažiau
Nepaisant darbo valandų apskaičiavimo metodikos, šiuo metu Lietuvos emigrantų labiausiai pamėgtose Norvegijoje ir Vokietijoje (antras grafikas) per pastaruosius 20 metų darbo valandų kiekis mažėjo.
Vokiečiai ir norvegai per metus dirba 400 valandų per metus mažiau už lietuvius.
Apskritai, kuo šalis yra labiau išsivysčiusi, tuo mažiau jos žmonės dirba. Kaip matoma trečioje lentelėje, iš pasirinktų šešių šalių, mažiausiai dirba prancūzai, tada rikiuojasi britai ir amerikiečiai.
Daugiau nei 2 tūkst. valandų per metus dirba graikai ir lenkai, ir net 2,4 tūkst. - singapūriečiai.
Dirba mažiau, padaro daugiau
„Eurostat“ duomenimis, iš trijų Baltijos valstybių, 2012 m. Lietuvos produktyvumas buvo aukščiausias ir sudarė 63,4 proc. Europos Sąjungos vidurkio.
Tuo metu Latvijos ir Estijos produktyvumas siekė atitinkamai po 53,7 proc. ir 58,2 proc.
Pastaraisiais metais Lietuvos produktyvumo rodikliai nuosekliai (išskyrus 2009 m.) kilo. R.Rudzkis tai aiškino ne tiek efektyviau dirbti pradėjusiais gyventojais, kiek mažėjančiu gyventoju skaičiumi.
„Tai paprasta, gyventojai išvažiuoja, jų mažėja, o su turima infrastruktūra sukuriame tiek pat“, - dėstė ekonomistas.
Be to, jo manymu, tokių profesijų, kaip mokytojų ar gydytojų produktyvumo skaičiavimas yra bergždžias reikalas.
R.Rudzkis pasakojo, kad kai pats užsiimdavo tokiais skaičiavimais, vertindavo tik darbuotojų pramonėje produktyvumą.
Pagal šį rodiklį Lietuvos produktyvumą labiausiai kelia naftos perdirbimu užsiimanti „Orlen Lietuva“. Tai labai produktyvi įmonė, ir jei ne ji, tai nuo estų ir latvių beveik nesiskirtume.
Kitoms prieš tai aptartoms šalims valstybėms taisyklė „dirba mažiau, bet padaro daugiau“ tinka labiau.
Norvegija, JAV, Prancūzija ir Vokietija yra pirmame produktyviausių valstybių dešimtuke. Didžioji Britanija šiek tiek nuo jų atsilieka, o visos kitos pasiskirsto po sąrašo vidurį.
Išsiskiria tik Singapūras, kuris dirba kone daugiausiai pasaulyje ir yra pakankamai aukštoje, 21 vietoje pagal produktyvumą. Iš esmės tai ir lėmė didžiulį šios šalie bendrojo vidaus produkto augimą per pastaruosius 50 metų.
