Tokį įvertį nurodė DNB banko analitikai, atlikę „Krepšinio poveikio Lietuvos ekonomikai studiją“. Jų manymu, šis skaičius dar turi kur didėti, nes krepšinis yra vienas iš Lietuvos ekonomikos konkurencinių pranašumų.
Kiekvienas šiai sporto šakai skirtas litas verslui atneša maždaug 40 proc. grąžą. Tuo metu pinigus investavus į kitus verslus, šiuo metu verslininkai džiaugiasi atgavę nors 5-10 proc.
Skatina vartojimą
Nors pastaroji finansų krizė bendrai apkarpė lietuvių išlaidas sportui ir laisvalaikiui, krepšinio ji nepalietė. Nuo 2008 iki 2012 m. krepšinio sirgalių šiai sporto šakai skiriamų išlaidų kiekis padidėjo beveik ketvirtadaliu.
DNB tyrime apskaičiuotas vidutinis sirgaliaus išlaidų krepšelis, kurį sudaro bilietai į varžybas, gėrimai ir užkandžiai, išlaidos transportui.
DNB atstovas spaudai Andrius Vilkancas teigė, kad per krepšinio rungtynes vienas sirgalius išleidžia vidutiniškai po 25-30 Lt.
Paklausta, ar krepšinis Lietuvoje nekenkia kitoms sporto šakoms, nes iš jų atima potencialias pajamas, DNB banko ekonomistė Jekaterina Rojaka atsakė, jog nematanti tame problemos, nes krepšinis tiesiog yra konkurencingesnis už kitus.
Tiesa, nepaisant to, kad krepšiniui lietuviai pradėjo leisti daugiau, jie vis tiek išleidžia dvigubai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
Vietinės reikšmės pajamos iš krepšinio sudaro maždaug 60 proc. visų krepšinio kuriamų pajamų. Jos atkeliauja iš vidaus prekybos, kavinių ir restoranų, statybų sektoriaus, renginių organizavimo, vietinių komandų išlaidų.
Lietuvos krepšinio federacijos duomenimis, vien registruotų krepšininkų skaičius Lietuvoje siekia 25 tūkst., šalyje dirba 350 trenerių, o įskaičiavus mėgėjus, reguliariai krepšinį žaidžiančių Lietuvos gyventojų skaičius siekia 100 tūkst.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekvienas krepšinio žaidėjas savo pomėgiui per metus skiria 1,5 tūkst. Lt, kuriuos išleidžia salių nuomai, aprangai, kelionėms į treniruotes ar varžybas ir kitoms krepšinio reikmėms. Taigi, vien ši rinka per metus sudaro 150 mln. Lt.
Atveža pinigų iš svetur
Apie 40 proc. krepšinio generuojamų Lietuvos ūkio pajamų ateina iš užsienio. Jas atveža turistai, skiria Europos Sąjunga, patys eksportuojame krepšininkus, be to, krepšinis išstumia importą versdamas vartoti vidaus prekes ir paslaugas.
DNB tyrimas taip pat parodė, kad kiekvienas krepšiniui skirtas litas, priskirtinas eksportui, generuoja apie 1,8 Lt grąžą.
Kuria infrastruktūrą
Per pastaruosius 10 metų krepšinis į Lietuvos ūkį iš viso įdėjo maždaug 8,7 mlrd. Lt, didžiausią dalį davė investicijos į modernias krepšinio arenas, kurios statybų sektoriui atnešė 0,6 mlrd. papildomų pajamų.
Šiose arenose buvo sukurta 59 tūkst. vietų žiūrovams, be to, nauja infrastruktūra panaudojama ne tik krepšinio, bet ir kitoms laisvalaikio reikmėms.
Naujuose objektuose buvo suorganizuotas Europos vyrų krepšinio čempionatas, nuolat vyksta kiti tarptautiniai ir vietiniai turnyrai, o ateityje planuojamas bendras pasaulio čempionatas Baltijos šalyse.
Šie renginiai skatina turizmą, padidina maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų paklausą, o tai šios sritims atneša papildomų pajamų. DNB skaičiavimais, per pastaruosius 10 metų krepšinis joms papildomai atnešė ne mažiau nei 540 mln. Lt pajamų.
Patys remia krepšinį
DNB ir pats yra suinteresuotas krepšinio Lietuvoje vystymu. Bankas jau 11 metų yra Lietuvos krepšinio rinktinės rėmėjas.
A.Vilkancas pasakojo, kad pirmaisiais banko ir rinktinės partnerystės metais buvo iškovotas Europos čempionų titulas.
Vėliau prasidėjus krizei jie ilgai svarstė, ar tęsti finansavimą, nors ir turėtų nuostolį, tačiau nusprendė tęsti.
Tačiau jis nesutiko atskleisti, kokia suma Lietuvos krepšinio rinktinę DNB bankas remia.
„Pakankamai, tiek, kiek gali tik solidžios įmonės“, – sakė DNB atstovas spaudai.
Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis pastebėjo, kad verslo indėlis į krepšinį yra didesnis už valstybės.
