Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjų kariauna, vedama Stasio Jakeliūno, siūlo naikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą tiems, kurie papildomai kaupia pensijų fonduose ir gyvybės draudimo įmonėse.
Premjeras apie tai kalba palankiai, bet nerimauja, kad tokiu atveju žmonės ne kaups ateičiai, o pravalgys šiandien.
Logika – nesuvokiama
A.Butkevičiaus patarėjas finansų klausimais S.Jakeliūnas įsitikinęs, kad nėra teisinga, kai savanoriškai kaupiantys gyventojai (tokie paprastai gauna didesnius atlyginimus) naudojasi mokesčių lengvatomis. O negalintys kaupti moka visą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.
Dabar žmonės, mokantys gyvybės draudimo ar papildomas pensijų įmokas, gali susigrąžinti GPM nuo sumokėtų įmokų kasmet deklaruodami pajamas. Tačiau uždirbantys mažiau tokių lengvatų, anot S.Jakeliūno, neturi.
Tokios logikos negali suprasti tie, kurie siūlo savanorišką kaupimą. „Mokesčio lengvata žmonėms buvo motyvas kaupti papildomai.
Jei to nebeliks, žmonės ne tik nustos papildomai kaupti: tai galutinai pakirs pasitikėjimą papildomu investavimu”, – įsitikinęs Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Kaupia ne tik turtuoliai
A.Bakšinskas mėgino neigti mitą, kad savanoriškai kaupia tik turtingi žmonės, kuriems esą ir lengvata nėra būtina.
Asociacijai priklausančių įmonių klientų apklausa parodė: 41 proc. apsidraudusiųjų uždirba iki dviejų tūkstančių litų per mėnesį, 46 proc. uždirba nuo 2 iki 5 tūkstančių litų ir tik likusieji – daugiau.
„Pensijas kaupia vidurinis gyventojų sluoksnis. Panaikinę mokesčių lengvatą žmones skatinsime ne taupyti, bet išlaidauti”, – aiškino A.Bakšinskas.
Gali būti, kad to Vyriausybė ir siekia. Juk per metus gyvybės draudimo įmokos sudaro pusę milijardo litų. Jei žmonės šiuos pinigus iškart išleistų, padidėtų vartojimas ir mokesčiai į biudžetą.
Tiesa, S.Jakeliūnas tvirtina, kad nauja tvarka galiotų tik naujai pasirašytoms sutartims ir tai nebent tik nuo kitų ar 2015 metų. Tačiau per pastaruosius metus pasirašyta tiktai 9,5 mln. litų vertės naujų sutarčių.
Neliks paskatos taupyti
Finansų ministerijos apskaičiavimu, panaikinus visas gyventojų pajamų mokesčio lengvatas, biudžetas papildomai per metus gautų 200 milijonų litų.
Tačiau net ir tokia suma, pasak pensijų fondų valdytojų, nepadengtų pasekmių.
„Savanorišką pensijų kaupimą žmonės neretai renkasi dėl mokesčio lengvatos.
Nebeliks lengvatos, nebeliks ir paskatos kaupti senatvei”, – įspėjo Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Jo nuomone, tai galutinai pakirs pasitikėjimą valstybės gebėjimu užtikrinti palankias sąlygas kaupti. Š.Ruzgys taip pat įtarė, kad tokiais žingsniais Vyriausybė bando kamšyti biudžeto spragas.
Vėl kaulys paramos?
Premjero patarėjo siūlymą naikinti lengvatą į miltus sumalė ir investuotojai.
„Lietuvoje savarankiškai kaupiančiųjų pensijai gerokai mažiau nei išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kurios savo piliečius skatina taupyti suprasdamos, kad santaupų turintis žmogus senatvėje nereikalaus išlaikymo iš valstybės.
O Lietuvoje pasigirsta siūlymų judėti priešinga kryptimi”, – piktinosi Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Pasak jo, jei gyventojų santaupoms skiriamos lėšos būtų pravalgomos, iš pradžių valstybės biudžetas gautų daugiau pajamų, bet smarkiai išaugtų rizika, kad santaupų neturintys žmonės kaulys valstybės paramos.
Taupo tik menka dalis gyventojų
Investicijų valdymo bendrovių valdomuose savanoriškuose pensijų fonduose 2013 metų pradžioje taupė 28,6 tūkst. žmonių, jie nuo šių fondų veiklos pradžios sukaupę 108,65 mln. litų.
O investicinio gyvybės draudimo rinkoje iš viso vien per 2012 metus pasirašyta 403,4 mln. litų vertės 23,9 tūkst. naujų sutarčių. 2013 metų pabaigoje iš viso galiojo 386,9 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių.
Lietuva pagal savanorišką kaupimą atsilieka ne tik nuo Vakarų Europos valstybių, bet ir nuo artimiausių savo kaimynų.
