Praėjusį savaitgalį kaimuose esančios maisto prekių parduotuvės ūžė nuo pirkėjų.
Tai – įprasta. Mat kiekvieno mėnesio pradžioje kaime gyvenantys žmonės šiek tiek praturtėja. Vienų kišenes „išpučia” pašalpos, kitų – pensijos.
Gūsis – mėnesio pradžioje
„Toks dabar laikas, kai tenka sparčiau suktis. Praeis savaitė kita, ir parduotuvė, mėnesiui persiritus į antrą pusę, ištuštės”, – sakė Telšių rajone, Varniuose, esančioje G.Jovaišo maisto prekių parduotuvėje dirbanti Danguolė.
Jos teigimu, tie miestelio gyventojai, kurie pastaruoju metu grįžo į darbus, nebeturi laiko namie nei virti, nei kepti, todėl dažniau nusiperka pusgaminių.
Visi kiti, kuriems tenka stumti laiką nuo pensijos iki pensijos, produktus į krepšį šiomis dienomis krauna drąsiau.
Šalia kasdienių prekių – duonos, batono, makaronų ar kruopų – jie įsideda ir šviežios mėsos, rūkytos dešros, fermentinio ar varškės sūrio.
Pasak Danguolės, vienas žmogus, kaip prieš metus, parduotuvės kasoje, vienąkart apsipirkdamas, palieka apie 20 litų.
„Dažniausi mūsų pirkėjai – vyresni žmonės. Jie skaičiuoja, deda prekę prie prekės, kad tik nereikėtų sumokėti daugiau, nei tos dvi dešimtys litų”, – kalbėjo pardavėja.
Yra ir didelių šeimų, kurios, gavusios paramos pinigų, produktų perka daugiau ir įvairesnių, tad sumoka už juos ir 150 litų.
Tačiau į parduotuvę užsuka ir varguolių, kurie ištiesia saują centų ir paprašo pardavėjos, kad ji pati, centus suskaičiavusi, ką nors valgoma už juos parduotų.
Brangių dešrelių neužsako
„Kai kurių produktų išsižadėjome. Buvo keletas įmonių, kurios pakėlė ir taip nepigių pieniškų dešrelių kainą, tad jų neužsakome. Mat žmonės liovėsi jas pirkę”, – kalbėjo pardavėja Danguolė. Lentynose neliko ir kitokių mėsos produktų, kurių kainos žmonėms buvo neįkandamos.
Tačiau Varnių gyventojai perka kaip pirkę pieno produktus. Vieni žiūri, kad gaminiai būtų kuo paprastesni, bet tikresni, tad perka 82 proc. riebumo sviestą. Kiti žiūri tik į kainą, tad perka pigiausią riebalų mišinį. Nenusigręžė miestelio gyventojai ir nuo varškės.
„Žmonės gyvulių nebeturi, karves laiko tik tikri ūkininkai, todėl pieno ir jo produktų parduotuvėje visą laiką turi būti. Pastaruoju metu jie pabrango, bet ne tiek, kad kaina draskytų akis”, – užsiminė Danguolė.
Vaikai apyvartos neišpučia
Jurbarko rajone, Rotulių kaime, esančią maisto parduotuvę, kaip ir kitas, rugsėjį pradėjo „siaubti” mokiniai. Kadangi jie saujoje spaudžia vos litą kitą, išeidami dažniau negu bandeles žiaumoja kramtomąją gumą, čiulpia ledinukus ar laižo ledus.
„Mokinukai kasdien iš mokyklos atrieda į parduotuvę, bet jie nusiperka tik ką nors saldaus”, – sakė parduotuvės savininkė Romualda Pocevičienė.
Jos teigimu, kaimo žmonės apie kylančias kainas paprastai nekalba. Mat perka tik tai, ko jiems labiausiai reikia ir kas mažiausiai kainuoja. O pigiausių prekių kategorijoje tos kainos pastaruoju metu nesikeitė.
Vidutinė suma, kurią paprastai sumoka vienas į parduotuvę užsukęs žmogus, yra apie 20 litų. O išeina jis nešinas duona, batonu, kokių nors žuvies konservų dėžute.
„Dauguma mūsų pirkėjų – pensininkai. Gavę pensiją, nusiperka dar ir kruopų, miltų, o dažnas – ir saldumynų: sausainių ar saldainių, paprastai kokių nors ledinukų su įdaru”, – pirkėjų krepšelį apibūdino R.Pocevičienė.
