Krizė taupyti neišmokė

Realus atlyginimų augimas, sumažėjęs nedarbo lygis ir palyginti nedidelė infliacija lėmė tai, kad žmonės pagaliau pradėjo gyventi kiek geriau – net ir patys skurdžiausieji.

Mažiausias pajamas gaunantys gyventojai papildomus pinigus tiesiog pravalgo.<br>I. Budzeikaitės nuotr.
Mažiausias pajamas gaunantys gyventojai papildomus pinigus tiesiog pravalgo.<br>I. Budzeikaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aurimas Abišala

Sep 11, 2013, 12:43 PM, atnaujinta Feb 22, 2018, 8:09 AM

„Analizuodami prekybos duomenis, matome, kad daugėja perkamų maisto produktų. Kitas rodiklis, kurį sekame, tai ką patys ūkiai sako apie savo perspektyvas – mažiausias pajamas gaunantys gyventojai savo finansines perspektyvas visada vertina blogiau nei turtingiausieji, bet pastarąjį pusmetį matome nuoseklų gerėjimą“, - trečiadienį kalbėjo SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Tačiau ekspertė tuoj pat pastebėjo, kad žmonės iki šiol daro klaidų elgdamiesi su savo pinigais. Mažiausiai pasimokė būtent mažiausias pajamas gaunantys gyventojai – jie papildomus pinigus iškart išleidžia maistui, nebandydami atsidėti ateičiai.

„Galima tą netaupymą įvertinti kaip klaidą, kaip nelabai racionalų elgesį. Jie yra jautriausi šokams ir vis tiek nepasirūpina reikalingu buferiu“, - įspėjo J.Varanauskienė.

Nuvilia menkos palūkanos

Netaupo ne tik skurdūs, bet ir geriau gyvenantys lietuviai. To priežastis – palūkanos, kurios nesugeba nė prisivyti infliacijos.

Padėjęs terminuotą indėlį į banką gyventojas gali tikėtis, kad per metus jo pinigai praras apie 1 proc. vertės.

„Nepasitenkindami mažomis palūkanomis, gyventojai išvis jų atsisako – nuosekliai mažėja terminuotųjų indėlių dalis. Žmogus mieliau palieka pinigus einamojoje sąskaitoje, kur negauna jokių palūkanų.

Mes savo sprendimus priimame pagal tai, ar mūsų veiksmas atneš pelną ar nuostolius – o tai priklauso nuo atskaitos taško. Tarkim, jei žmogus anksčiau gavo 10 proc. metines palūkanas, tai dabar 0,3 proc. metinės palūkanos jam atrodo kaip nuostolis.

Kita vertus, jei atskaitos taškas būtų 0 proc., požiūris pasikeistų. Mes paskaičiavome, kad kasmet žmonės praranda apie 18 mln. litų dėl to, kad nepervedė pajamų į terminuotuosius indėlius. Žinoma, palyginti su milijardais litų bendrame portfelyje šis skaičius atrodo kaip „katino ašaros“, - pripažino SEB ekspertė.

Atsakyti į klausimą, kada bankų palūkanos vėl išaugs labiau, nei infliacija, banko atstovė nepanoro atsakyti. Jos nuomone, bendra padėtis yra „vis dar įtempta“, ypač kalbant apie mažiau uždirbančių žmonių padėtį.

„Padėtis pagerėjo, bet tikslas dar nepasiektas. Jei vilnietis nori nuvykti į Kauną, ir jį kažkas pavėžėjo iki Grigiškių, jis bus arčiau tikslo, bet dar toli gražu ne ten“, - palygino J.Varanauskienė.

Sekite verslo naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.