Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad Lietuvos pasirinktos lubos - 10 tūkst. litų – nuo kurių įmonėms ir gyventojams bus ribojami atsiskaitymai grynaisiais, yra labai aukštos. „Tačiau, kaip rodo patirtis, žengtas pirmas žingsnis bus ne paskutinis – laipsniškai bus einama prie griežtesnių ribojimų“, - neabejoja S.Kropas.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Darius Gedvilas įsitikinęs, jog ribojimas atsiskaityti grynaisiais pinigais nepadės sumažinti šešėlio.
„Tai tiktai sumažins galimybes rajonuose. Esame už tai, jog šešėlio problemą reikia spręsti, nes kitaip nukenčia statybininkai, dirbantys legaliai.
Bet tą reikia daryti keičiant pelno mokesčio įstatymą. Jei šiandien leistų visas išlaidas traukti į įmonių sąnaudas, tie, kas dirba nelegaliai, būtų priversti išrašinėti sąskaitas, teikti PVM deklaracijas“, - Lietuvos pramonininkų konfederacijoje kalbėjo D.Gedvilas.
Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius, įsitikinęs, jog apribotas atsiskaitymas grynaisiais nepadės kontroliuoti pinigų judėjimo.
„Nuvažiavo verslininkas į Lenkiją, ten nusipirko porą tonų mėsos, nieko nedeklaravo, nes nieko deklaruoti nereikia, ir pardavė turgininkui, kuris pardavinėja nelegaliai, - sakė E.Mackevičius. - Nemanau, kad mūsų įmonėms bus didelių nepatogumų, nebent atsiskaitant su žmonėmis, parduodančiais gyvulius. Bet ir čia viskas fiksuojama“.
Tuo metu stambaus Aukštaitijos ūkininko Zigmo Aleksandravičiaus Vyriausybės ketinimai riboti atsiskaitymus grynaisiais nebaido. „Pagrindinius pavedimus darome per elektroninę bankininkystę, grynųjų pinigų nenaudojame. Juk visi pavedimus darome per banką, niekas su maišais, kai reikia atsiskaityti, nevažinėjame. Tik kartais, kad nepamirštume, kaip atrodo, pasiimame“, – sako žemdirbys.
Be to, jis ir su darbuotojais tariasi, kad nuo kitų metų atlyginimus ves į bankų korteles.
Tačiau Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, jog Skandinavijos šalyse apribojimai atsiskaitant grynaisiais jau taikomi ir tai dar ne pabaiga. Todėl natūralu, jog ir Lietuvoje žengus vieną žingsnį bus padarytas ir kitas.
Pavyzdžiui, Norvegijoje, jei finansus prižiūrinčios institucijos suranda nedeklaruotą sumą, mokesčius turi sumokėti tas, kuris pirko prekę ar paslaugą.
Tarkime, darbininkai Norvegijoje suremontavo butą, o darbų užsakovas su jais atsiskaitė grynaisiais nepaprašęs jokio oficialaus dokumento. Jei mokesčių inspekcija nustato šį pažeidimą, mokesčius turės sumokėti darbų užsakovas. Lietuvoje siūloma taikyti tokias baudas: jei bus nusižengta nurodymui sumą, viršijančią 10 tūkst. litų, sumokėti grynaisiais, bus baudžiamas tiek pinigus mokėjęs, tiek juos ėmęs asmuo. Baudos siektų nuo tūkstančio iki 2 tūkst. litų, o prasižengus pakartotinai – nuo 2 iki 5 tūkst. litų.
Švedai grynuosius pinigus iš rinkos stumia neplėsdami grynųjų pinigų infrastruktūros ir taip siaurindami galimybes atsiskaityti grynaisiais.
Pavyzdžiui, vietovėse, kur gyvena apie 2 tūkst. žmonių, atsiskaityti grynaisiais darosi neįmanoma, mat įmonėms neverta inkasuoti pinigų, čia taip pat išnyksta bankomatai. Vietoj to investuojama į technologijas.
„Skandinavijoje visi gana palankiai priima inovacijas. Daugelis supranta, jog tai – našumas, efektyvumas. Ten procesas nė kiek neskausmingas.
Mūsų situacija kiek kitokia: yra tam tikra grupė konservatyvių žmonių, kurie aiškina, kad jie jau solidaus amžiaus, ne laikas mokytis. Tačiau nereikėtų vadovautis tokia nuostata – galimybės ir Lietuvoje išmokti atsiskaityti negrynaisiais yra visiems“, - kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos vadovas.
Pasak pašnekovo, mažinti atsiskaitymus grynaisiais - natūralus interesas. Tačiau, anot S.Kropo, ne paslaptis, jog Lietuvoje yra įmonių, kurioms atsiskaityti grynaisiais pinigais labai naudinga.
Vyriausybinių iniciatyvų tiek Latvijoje, tiek Estijoje nustatyti lubas atsiskaitymams grynaisiais nėra.
Ribojimas atsiskaityti grynaisiais Lietuvoje įsigalios, jei jam pritars Seimas.
