Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovas, politologas Ramūnas Vilpišauskas portalui lrytas.lt teigė, kad nežinant tikslių reikalavimų galima spėti, kad „Gazprom“ mainais už pigesnes dujas greičiausia pageidauja Lietuvos pasitraukimo iš Stokholmo arbitražo, III energetikos paketo vykdymo atsisakymo, arba suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklos apribojimo.
„Kadangi tiek prezidentė, tiek premjeras yra ne kartą pareiškę, kad tokių nuolaidų nedarys, galima suprasti, kad dėl to ir buvo toks viešas prezidentės pareiškimas“, - portalui lrytas.lt sakė R.Vilpišauskas.
Pašnekovas teigė nemanąs, kad toks viešas pareiškimas galėjo būti išsakytas tikintis geresnių sąlygų iš „Gazprom“.
„Tvirtesnes derybines pozicijas mums suteikia ne tokie vieši pasisakymai, o tikimybė, kad po kelių metų mes užbaigsime savo energetinius projektus“, - teigė politologas.
Dalis rinkos ekspertų ir verslininkų teigia, kad Lietuvos griežtas tonas derybose su „Gazprom“ lėmė tai, kad šiuo metu lietuvių vežėjai sunkiai patenka į Rusiją, yra griežtai tikrinami muitinėje.
„Galbūt tai galima sieti, bet yra ir platesnis kontekstas. Lietuva ne tik derasi su „Gazprom“, bet ir aktyviai skatina Europos Sąjungos ir Rytų šalių derybas, o tai erzina Rusiją“, - sakė R.Vilpišauskas.
Portalui lrytas.lt politologas teigė, kad per pastaruosius 15 metų derybos su Rusija strigo nepaisant valdžios bandymų – tiek valdantiesiems būnant griežtiems, tiek prisiimant švelnesnę derybų poziciją.
„Lietuvai reikia įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Suprantu, kad kai kurios įmonės yra priklausomos nuo Rusijos rinkos, tačiau valstybei reikia turėti daugiau energetinių alternatyvų“, - sakė TSPMI vadovas.
***
Lietuva 2012 metais Stokholmo arbitraže inicijavo ieškinį prieš „Gazprom“ ir prašo grąžinti iki 5 mlrd. litų permoką už dujas, neteisinga kaina tiektas Lietuvai pastaruosius 8 metus.
„Gazprom“ pasiūlymus Vyriausybė gavo praėjusį penktadienį, po to, kai „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris rugsėjo 5 dieną pažadėjo juos pateikti. A.Mileris tuomet kalbėjo, kad tolesnės derybos apims „Gazprom“ investicijas Lietuvoje, tranzitą į Kaliningradą ir „komercinius klausimus“.
Šalys tuomet nekomentavo, kokiomis sąlygomis „Gazprom“ sumažintų dujų kainą Lietuvai, tačiau tikino, kad diskutuojama dėl 5 mlrd. litų vertės Lietuvos ieškinio Stokholmo arbitraže ir ilgalaikės dujų tiekimo sutarties. Anot premjero, trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimas derybose neliečiamas.
Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau teigė, kad atsakymus „Gazprom“ norima pateikti kuo greičiau, nes artėja žiema ir Lietuva norėtų susiderėti dėl mažesnės dujų kainos.
