Iš vienos pusės, tai gali būti Kremliaus baimės, kad ateityje Kaliningradas taps energetiškai priklausomas nuo Lietuvos, simptomas. Iš kitos, ažiotažas dėl šio sprendimo gali būti keliamas nepagrįstai, nes Kaliningradas tiesiog sprendžia savo problemas.
Ažiotažu Ronaldo Reagano namų vykdomojo direktoriaus Justo Šireikos svarstymus, kad ateityje Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos gali apsiversti aukštyn kojomis ir Kaliningradas taps priklausomas nuo dujų tranzito per Lietuvą, pavadino Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys.
Baimių buvo jau seniai
J.Šireika sakė, kad požymių, jog Rusija yra susirūpinusi dėl nuo pagrindinės savo teritorijos atsiskyrusio Kaliningrado energetinės nepriklausomybės, buvo jau seniai.
„Ši problema buvo keliama dar dešimtajame dešimtmetyje“, – sakė jis.
Tuo metu A.Mileris pranešdamas naujieną apie SGD terminalą išraiškingai paaiškino, kad „Gazprom“ dirba visose Rusijos laiko juostose, todėl priimti sprendimą dėl jo statymo pramiegoti tiesiog negalėjo.
Energetinė Lietuvos nepriklausomybė – grėsmė Rusijai
J.Šireika SGD terminalo statybą aiškino grynai Lietuvos siekiu būti nepriklausoma nuo „Gazprom“. Jo manymu, Rusija mato Lietuvos įgyvendinamus strateginius energetinius projektus, tokius kaip SGD Klaipėdoje, atsijungimą nuo sovietinės IPS/UPS sistemos, „LitPol Link“ jungtį su Lenkiją ir kitus, todėl siekia, kad Lietuva neįgytų kokių nors politinių svertų.
Pavyzdžiui, kad nepradėtų „sukinėti čiaupo“ Kaliningrado sričiai, priklausomai nuo dujų tranzito iš Rusijos per Lietuvą.
Kaliningrade šiuo metu jau plėtojami keli energetiniai projektai, padėsiantys sričiai energija apsirūpinti pačiai. Tai – dujų saugykla, padedanti išvengti jų tiekimo šokų, tačiau neapsauganti nuo visiškos jų blokados.
Taip pat ketinama statyti akmens anglies elektrinę, kuri, J.Šireikos manymu, yra kur kas protingesnis ir pigesnis variantas už Baltijos atominę elektrinę (BAE), apie kurią buvo diskutuota anksčiau.
„BAE projektas jau gražiai nuėjo į užmarštį, rusai mato ir tai, kad mes patys atominės greičiausiai nepasistatysime, o anglimi apsirūpinti Kaliningradas gali pakankamai lengvai, pavyzdžiui, iš Lenkijos“, – aiškino J.Šireika.
Karinė bazė, kaip forpostas Europos gilumoje
J.Šireikos manymu, Kaliningrado sritis Rusijai yra be galo svarbi dėl savo karinės bazės. Būtent dėl to jai taip rūpi, kad sritis galėtų veikti bet kokiomis geopolitinėmis aplinkybėmis.
„Rusija jokiu būdu nepaliks taip, kaip yra dabar. Tai tiesioginis atsakas į Lietuvos siekį tapti nepriklausoma ir baimė, kad mes žaidimą perimsime į savo rankas, nors galbūt tai mums net nešautų į galvą“, – tikino jis.
P.Ralys savo ruožtu nėra nusiteikęs sprendimą statyti SGD terminalą Kaliningrade vertinti taip griežtai. Jo manymu, Kaliningradas ilgainiui turėtų tapti vis europietiškesniu miestu, net jeigu Rusijai tai ir nepatiktų.
„Iš tiesų mes nežinome ir negalime pasakyti, ką galvoja Rusijos politikai, galbūt jie Kaliningradą išnaudos, kaip Kinija – Honkongą, o galbūt pavers jį šaltojo karo įrankiu – nežinia. Tik nereiktų į laikraščius rašyti, kelti ažiotažą ir gąsdinti žmones, kad Rusija tuoj taps priklausoma nuo Lietuvos. Tai išpūstas burbulas“, – kalbėjo pramonininkų konfederacijos atstovas.
Lietuvai reikia tęsti, ką pradėjo
Nepaisant to, kaip vystysis Rusijos plėtojami energetiniai projektai Kaliningrade, Lietuvai reiktų tęsti ir užbaigti savo pradėtus darbus.
„Svarbiausia įgyvendinti trečiąjį energetikos paketą, išpirkti „Amber Grid“ akcijas ir užtikrinti nepriklausomą savo energetikos veiklą“, – sakė J.Šireika.
Trečiuoju energetikos paketu siekiama sukurti konkurencingą energijos rinką, kuria naudotis galėtų visi Europos Sąjungos piliečiai ir kuri užtikrintų kiek įmanoma mažas kainas.
„Gazprom“ reiks rasti kitą dujų šaltinį
Jeigu po „Gazprom“ atliekamos galimybių studijos bus priimtas sprendimas statyti SGD terminalą, jam dujų šaltinio taip pat reiks ieškoti, nes šiuo metu įmonė turi tik vieną jas išgaunantį tašką – Ramiojo vandenyno Sachalino saloje.
Dabar „Gazprom“ į Kaliningradą tiekia maždaug po 2 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, ji taip pat moka Lietuvai tranzito mokesčius.
Pati Lietuva iš „Gazprom“ per metus nuperka apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų, tačiau labai norėtų, kad šis skaičius ateityje gerokai sumažėtų. Juolab, kad dujų kainos Lietuvai yra pačios aukščiausios Europoje.
Europą „Gazprom“ aprūpina maždaug ketvirtadaliu visos dujų paklausos, bet euro zonos krizės išsekintos šalys labai nori sumažinti gaunamas sąskaitas, todėl siekia perrašyti savo ilgalaikes sutartis.
Dėl to gali gerokai sumažėti „Gazprom“ nešamas pelnas, o Kremliui tai tikrai nepatiktų.
