„Situacijos nereikia per daug dramatizuoti – ne pirmas kartas, kai Rusija mėgina apriboti pieno produktų įvežimą iš Baltijos šalių. Kaskart motyvuojama, kad kažkokie parametrai pieno produktuose neatitiko jų šalyje nustatytų reikalavimų.
Tačiau po kurio laiko nuomonė pakeičiama. Todėl manau, kad šis žaidimas truks nuo dviejų savaičių iki mėnesio. Po to situacija stabilizuosis ir eksportas atsigaus“, - ramino Gediminas Radzevičius, „ISM Executive School“ Vadybos ekonomikos modulio vadovas.
Nepanikuoja ir „DnB“ banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka. Ji spėja, kad Rusijos grasinimai stabdyti ar kitaip riboti gaminių iš Lietuvos įvežimą turėtų pasibaigti per mėnesį ar du. J.Rojaka atkreipia dėmesį, jog Rusija įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją, todėl, ręsdama tokius barjerus, turi turėti įrodymų.
„Vieno kito sertifikato neatitikimas leidžia taip elgtis, tačiau tokie trūkumai gali būti panaikinti per mėnesį ar du“, - lrytas.lt kalba banko ekonomistė.
Ji taip pat pastebi, kad lietuviškas pienas Rytų rinkoje gerbiamas, o vietos gamintojų produktų kokybė – gerokai prastesnė nei Baltijos šalyse. Dar vienas lietuviškų pieno produktų pranašumas prieš vietinių – mažesnė kaina. Todėl kalbomis apie kliūtis gamintojams iš Lietuvos patekti į Rusiją, stengiamasi apsaugoti pastarosios pramonę.
G.Radzevičius sako, jog šiandien į Rusiją vežame kietuosius sūrius, kurie sukuria didžiausią pridėtinę vertę. „Ne paslaptis, jog Lietuva stengiasi dirbti su Rusija dėl to, kad šios valstybės rinkoje sūrius galime pardavinėti po savo prekės ženklu. O jei su sūriu bandome eiti į kitas rinkas, daugeliu atveju būname tam per maži ir sūrį tenka parduoti kaip techninę žaliavą.
Už tai, suprantama, gaunama gerokai mažesnė kaina. Rusijos rinka patraukli ir tuo, kad ji arti – tai sumažina išlaidas transportui ir daro mūsų produktą konkurencingą“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis įsitikinęs - jei Rusijos rinka užsidarytų, mūsų produktai tikrai rastų pirkėją kitose rinkose. Būtų galima grįžti prie arabų ar JAV rinkos, kurioje, pasak G.Radzevičiaus, sūriais labai sėkmingai prekiavome iki įstojimo į Europos Sąjungą. Dar viena galimybė – Kinija.
Brazilija ar Lenkija?
Ekonomistė J.Rojaka iš „DnB“ banko svarsto, kad Lietuvos pienininkų ateitis labai priklausytų nuo galimybių persiorientuoti į kitas rinkas. Kol kas jos - labai ribotos, nes eksportuojami praktiškai tik greitai gendantys produktai, o ne, pavyzdžiui, milteliai, kuriuos būtų galima gabenti į Braziliją ar Indoneziją.
„Pienas, kaip ir grūdai, – pasaulinė prekė. Pavyzdžiui, šiais metais Kinijoje buvo didžiulė praraja tarp pieno mišinių pasiūlos ir paklausos. Tokių galimybių yra daugiau, tik reikėtų ieškoti savo specializacijos ir nišos. Juk bendros pienininkų pajėgos nėra tokios, kad galėtų, kaip ta pati Brazilija ar Indonezija, gaminti didžiulius specifinio produkto kiekius“, - pataria ekonomistė ir čia pat priduria, jog norint keisti gamybos pobūdį reikės investicijų, sertifikatų.
Kiek laiko trunka įėjimas į kitą rinką, labai priklauso nuo pačios rinkos ir nuo galutinio produkto – ką ir kokiomis kainomis pasiūlys gamintojas.
„Iš mūsų klientų patirties galima matyti, jog labai aukštos kokybės produktas į rinką gali įeiti per dvejus metus. Tuomet konkurencija rinkoje būtų ne problema, - komentuoja J.Rojaka. - Rinkų yra ganėtinai daug. Pavyzdžiui, lenkiška rinka stipri, ji neįsileidžia konkurentų, tačiau turint reikiamus pajėgumus būtų galima su tuo kovoti. Viena problemų – Lietuvoje gamintojų pajėgumai nėra dideli. Pienininkams reikėtų pagalvoti apie susijungimą“.
Grėsmės ne tik iš Rusijos
„Aš vis dėlto negaliu patikėti terminu „lietuviški pieno produktai“. Jei aptinkami pažeidimai, jie randami konkrečiuose produktuose“, - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys.
Jis taip pat kaip alternatyvą pieno produkcijos gamintojams siūlo Kiniją.
„Ji – milžiniška, be to, ši šalis stipriai vystosi, čia labai auga vartojimui skirtos pajamos. Tačiau su tokia tolima ir galinga rinka gali dirbti tik galingi koncernai. Mūsų perdirbėjai nėra tokie stambūs, - komentuoja LPK viceprezidentas. - Galų gale, nenoriu sakyti, kad visose šalyse, išskyrus Rusiją, verslui sudaromos puikios sąlygos. Kad ir labai nesenas pavyzdys, kai dalykinės kelionės į Lietuvą atsisakė komercijos viceministras Jiang Zengvvei“.
Tačiau G.Rainys atkreipia dėmesį, jog Rusija gamintojus iš užsienio vilioja tuo, kad vietos gamintojai patenkina tik tris ketvirtadalius rinkos. „Todėl lengvabūdiškai sakyti, kad greitai persiorientuosime į kitas rinkas, nėra taip paprasta padaryti verslui“, - lrytas.lt sako G.Rainys.
Viršijo pusę milijardo litų
Statistikos departamento duomenimis, šiemet per septynis mėnesius į Rusiją eksportuota 31 tūkst. tonų pieno produktų už 362,8 mln. litų. BNS skaičiavimais, pieno produktai bendrame eksporte į Rusiją, kuris šiemet siekė 9,407 mlrd. litų, sudarė apie 3,9 proc. eksporto.
Pernai į Rusiją lietuviškų pieno produktų eksportuota 44,65 tūkst. tonų - 10,7 proc. daugiau nei 2011 metais (40,34 tūkst. tonų), jų vertė siekė 523,271 mln. litų - 12,9 proc. daugiau nei užpernai (463,7 mln. litų).
