„Swedbank“ vadovas Michaelas Wolfas, paklaustas, ar įkainiai dar bus didinami ateityje, tvirtino, jog bankui yra „svarbu išlikti pelningam“.
„ Mums labai svarbu išlikti pelningiems – kai turi pelną, gali atlaikyti stresą. Tai galbūt yra svarbiausias dalykas. Turime būti pelningi, kad nebūtume našta mokesčių mokėtojams. Be to, norime racionaliai pratinti visuomenę prie mažesnio grynųjų pinigų vartojimo. Mokesčiai yra labai paprasti ir efektyvūs žingsniai keičiant elgseną“, - sakė Lietuvoje besilankantis „Swedbank“ vadovas.
Jis pridūrė, kad kol kas Lietuvoje dar yra nemažai vyresnio amžiaus žmonių, kurie sunkiau prisitaiko prie tokių pokyčių, tačiau juos naudotis internetine bankininkyste apmokys banko darbuotojai.
„Švedijoje vyresnė populiacijos dalis jau gerai naudojasi internetu Esame mažai grynųjų pinigų naudojanti šalis – Švedijoje yra itin didelė kredito ir debeto kortelių skverbtis. Jau galime daryti apmokėjimus ir su mobiliaisiais telefonais, kurių numeriai yra susieti su banko sąskaita“, - pažanga džiaugėsi M.Wolfas.
Tuo tarpu eilinis lietuvis parduotuvėje mieliau iš kišenės traukia grynųjų pinigų banknotą, o ne kortelę.
Lietuvos banko vertinimu, 2012 m. mokėjimai grynaisiais pinigais Lietuvoje sudarė 82,6 proc. visų mokėjimų atvejų. Tai gerokai daugiau, nei kaimyninėse valstybėse. Dar 2009 m. mokėjimai grynaisiais pinigais Švedijoje sudarė 26,6 proc. visų mokėjimų, Suomijoje – 38,8 proc., Estijoje – 48,9 proc., Latvijoje – 77,3 proc.
Dalis ekspertų didelį grynųjų pinigų skaičių sieja su šešėlinės rinkos veikla.
Lietuvos Vyriausybė svarsto įvesti draudimą grynaisiais mokėti sumas, didesnes nei 10 tūkst. litų. Teigiama, esą tai padėtų įnešti į apmokėjimus šiek tiek daugiau skaidrumo.
Tokie apribojimai egzistuoja dalyje kitų Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje kol kas nėra jokių grynųjų pinigų atsiskaitymų apribojimų.
„Lietuva – labai grynaisiais pinigais paremta visuomenė. Kai pasieksite Švedijos (elektroninių atsiskaitymų – Red.) lygmenį, tuomet bus skaidriau“, - pastebėjo M.Wolfas.
