„Reikės, tai ir priprasime.“ „Jau dabar turime dvi pinigines, vienoje – latai, kitoje – eurai, su šia važiuojame į užsienį.“ „Kai įves eurą, viskas pabrangs du ar net tris kartus.“ Šitaip kalbėjo antrą savaitę kainas parduotuvėje nurodytas ir latais, ir eurais matantys latviai. Kaimynai jau pratinasi prie permainų, laukiančių nuo kitų metų sausio 1 dienos, kai latą pakeis euras.
Latvija prisijungs prie euro zonos kitąmet. Kaimynai jau pratinasi prie permainų, laukiančių nuo kitų metų sausio 1 dienos, kai latą pakeis euras, kuris kainuos 70 santimų.
Ne vienas prekybos centras ar restoranas aplenkė nurodytą datą ir kainas surašė ir eurais dar prieš spalio 1-ąją. Pardavėjai neslėpė, kad dalis žmonių susigūžia prieš neįprastus skaičius: latas juk stambesnis pinigas nei euras.
Nuomonės - skirtingos
„Iš pradžių buvau euroskeptikė, o dabar manau, kad euras - gerai. Yra draugų, kurie prieš eurą, tačiau daugelis nusiteikę palankiai", - sakė 35 metų rygietė Ilza.
„Nebūsiu pasiruošusi tokioms permainoms net ir sausio pirmąją. Jūs Lietuvoje dar neturite eurų? Tuomet palaikau jus, lietuvius", - kalbėjo Ivetė, sutikta Rygos „Maxima".
Tuo tarpu 38 metų sutuoktiniams Juriui ir Salitai jokio skirtumo, kaip atsiskaityti: „Ir dabar juk mokame tai latais, tai eurais, jei būname užsienyje".
26 metų rygietė Olga prie eurų irgi priprato keliaudama, tad nei kainų dviem valiutomis nurodytų bijo, nei nerimo būsimų permainų nuo kitų metų nejaučia.
Pokyčių nebijo ir 70-metė Liesma. Jos sūnus Kasparas dažnai vieši šalyse, kurios jau seniai įsivedusios eurą, tad kol kas užsieninius pinigus ji ne kartą apžiūrėjusi.
Moteris pritaria savo atžalų nuomonei, kad euras palengvins Latvijos verslininkams kasdienybę atsiskaitant tarptautinėse rinkose.
Laukia brangymečio
„Kai bus įvesti eurai, kainos pakils du ar net tris kartus. Pamatysite, taip bus, aš žinau", - įtikinamu balsu kalbėjo pačioje Rygos senamiesčio širdyje įsikūrusio restorano „Bourse" 28 metų padavėjas Jurijus. Vis dėlto pagrįsti savo nuomonės jis negalėjo.
Jurijus trejus metus gyvena Latvijoje. Čia jis atvyko iš Kipro, į kurį dirbti persikėlė iš Rusijos.
Kad kainos nuo sausio šoktelės, manė ir vieno didelio prekybos tinklo pardavėja, tačiau to ji nesieja su euru.
„Kasmet sausį kainos šiek tiek pakyla, tad ir šįkart taip bus. Žinoma, kažkiek ir euras prisidės. Juk apvalinant kainą galima kiek į kitą pusę kainą pakeisti", - šypsojosi pardavėja.
Tačiau ji tikino, kad bent jau kol kas šitaip prekybininkai nesielgė - laikėsi griežto matematinės apvalinimo taisyklės
Pardavėja pasakojo pastebinti žmones kartais krūptelint, kai išvysta kainą eurais, o pamano, kad ji latais.
„Aš pati lyginu kainas ir kartais išsigąstu skirtumą pamačiusi. Pripratę mes juk prie latų, o čia toks šuolis. Žiūrėkite: 10,80 lato, o eurais - 15,50. Nors nesu senas žmogus, tačiau kartais atrodo, kad čia latai.
Turbūt savo 62 metų mamą pirmomis sausio dienomis turėsiu už rankos vesti į parduotuvę ir viską aiškinti. Bet priprasime. Mes daug ką patyrėme: nuo rusiškų rublių - prie latviškų, paskui prie prie latų.
Tuomet juk viskas vyko staiga, nebuvo pereinamojo laikotarpio, tad šis pokytis bus lengvesnis", - kalbėjo vieno Rygos prekybos centro žuvies skyriaus pardavėja.
Gailisi savos valiutos
Tuo tarpu 29 metų rygietis Aigaras, apsipirkti atskubėjęs su dvejų metų dar nesulaukusia savo atžala ir močiute, įsitikinęs, kad keblumų sausio pradžioje jam nekils.
„Manau, kad bus geriau tiems žmonėms, kurie paskolas yra pasiėmę eurais. Bus lengviau ir toms kompanijos, kurios prekes pardavinėja užsienyje", - pranašumus vardijo Aigaras.
Elektriku dirbantis vyras į užsienį vyksta retai, nebent į Lietuvą. Tad eurais atsiskaityti jis dar neįpratęs, tačiau dviem valiutomis nurodomos kainos jo nebaugina: "Pinigai yra pinigai, tad nėra didelio skirtumo, kaip mokėti".
Tuo tarpu jo močiutei gaila, kad šalis neteks lato. „Jūs iš Lietuvos? Tuomet gerai - kalbėsiu rusiškai", - nutilo latviška greitakalbe žodžius bėrusi moteris, kai jai priėjus anūkas latviškai paaiškino, kodėl kalbamės rusiškai.
„Latas - tai mūsų valiuta, mūsų pasididžiavimas. Kaip vėliava, kaip himnas, herbas ar kalba. Aš dar turiu senųjų latų, kurie buvo prieš karą. Man gaila, kad mes neteksime dalies to, kas latviška", - graudžiai kalbėjo 77 metų Ingridė.
Neskuba perrašyti kainų
Sostinės senamiesčio restorano „Key to Riga" padavėja Inesė pasakojo, kad dvigubos kainos sukėlė šiokią tokią sumaištį tarp užsieniečių: šie, valgiaraštyje pamatę kainą eurais, apsidžiaugia galėsiantys jais ir mokėti, tad vėliau nuliūsta sužinoję, kad turės palaukti sausio 1-osios.
Tuo tarpu pakelės kavinėje „Pie lielas karotes" Vecumniekų kaime niekas neskuba perrašyti kainų valgiaraštyje.
„Mes labai daug darbo turime, bet perrašysime, reikia juk", - pilnais padėklais nešina sakė padavėja. Tuo metu čia sėdėjo ne tik vietos vyrai, bet ir iš pro šalį važiavusio autobuso pažirę vaikai.
Permainoms nepritaria
„Manau, kad daugelis laukia ir bijo, tarkim, mano mama pensininkė nemoka perskaičiuoti iš latų į eurus sumos, tad bijo, kaip bus po sausio 1-osios. Tačiau manau, kad žmonės jau priprato prie tos minties, kad viskas keičiasi, juk skaito laikraščiuose, žiūri per televiziją apie eurą“, - kalbėjo Bauskėje esančios latviškos kosmetikos „Dzintars“ salono pardavėja Ilona.
Tuo tarpu bauskietis Juris, kuris kasdien važiuoja į darbą Rygoje, nujaučia būsimą klastą. „Žinau, koks lato ir euro kursas, tad visuomet užmetu akį į sumą eurais. Dabar prekybininkai pakėlė kainas, o po Naujųjų metų kiek pamažins ir sakys, kad niekas nebrango. Po Naujųjų metų bus chaosas, juk eurus ne visi pažįsta. O dabar po tankais stumia, o mes pripratę prie latų“, - kad būsimai šalies valiutai nepritaria, aiškino Juris.
Greta Bauskės esančioje mažoje maisto produktų dirbanti Natalija rimčiau apsipirkti skuba į didesnį prekybos centrą Bauskės centre. Kadangi prieš porą savaičių pati visur klijavo naujas etiketes, prieš tai perskaičiavusi kainas iš latų į eurus, visuomet atkreipia dėmesį į kainas ir kitose parduotuvėse.
„Pirkėjai užmeta akį, tačiau dar pernelyg nesidomi, nebent pamatę parašytus eurus išsigąsta, kad taip brangu. Manau, gruodį visi jau mėgins pratintis prie kitokių kainų, kad sausį būtų lengviau. Tikiuosi, kad greitai visi susiorientuos“, - kalbėjo Natalija.
Anot jos, didesnė dalis vietos gyventojų euro nelaukia ir būsimomis permainomis nesidžiaugia.
„Pamačiusi kainą pirmiausia aikteliu, o tuomet nusiraminu, kad tai eurais, o ne latais. Gal kai pensiją gausiu jau eurais, nebeaikčiosiu“, - kalbėjo rygietė Raisa, sutikta prekybos centre „Maxima“.
Priešpaskutinius metus iki pensijos skaičiuojanti moteris prieš kelerius metus susirgo, teko išeiti iš darbo, o vėliau pagyvenusios darbuotojos niekas nebenorėjo priimti.
„Įvedus eurą viskas bus brangiau, o atlyginimas ar pensija juk nepakils. Kainos bus kaip Europoje, o alga juk neprilygs europinei“, - svarstė moteris, tačiau nepaaiškino, kodėl pasikeitus valiutai turėtų brangti produktai.
„Kai atlyginimą gausime eurais, tuomet ir priprasime. Tačiau, žinoma, ir dabar akys pratinasi. Nesusimąsčiau, ar palaikau eurus ar ne. Jei kainos bus keičiamos pagal kursą, bėdos nematau“, - kalbėjo prekybininkė Rima.
Draugės nuomonei nepritarė finansininkė Olga. „Vienintelis pranašumas – patogiau bus daryti tarptautinius pavedimus. Kita vertus, latai man labai gražūs, sava valiuta rodo savastį. Ir net tai, kad eurai bus su lietuviškais simboliais, tai neatstos lato“.
Estai reagavo daug audringiau
2014-ųjų sausio 1-ąją eurai pakeis latus nustatytu keitimo kursu: 1 euras prilygs 0,702804 lato. Dvi savaites apyvartoje bus abi valiutos, bet grąža bus atiduodama eurais. Latai nebebus teisėta mokėjimo priemonė nuo 2014 m. sausio 15 dienos.
Latvijos „Maxima" kainų etiketes pradėjo perrašinėti dar rugpjūčio pabaigoje. Šis tinklas startavo nuo mažesnių parduotuvių.
Anot „Maxima Group" atstovės Olgos Malaškevičienės, kadangi kaimyninėje Estijoje euras jau įvestas, Latvijos gyventojams ramiau. Estijoje, kai keitėsi valiuta, buvo justi didesnė įtampa.
„Nors etiketėse kainos buvo užrašomos tiek eurais, tiek estiškomis kronomis, pirkėjai jas vis tiek perskaičiuodavo, patikrindavo, ar teisingai užrašyta, kruopščiau peržiūrėdavo pirkimo čekius, ilgiau stoviniuodavo prie prekystalių.
Pirmomis dienomis, nors darbuotojai buvo apmokyti, susipažindinti su naująja valiuta, darbas šiek tiek sulėtėjo: ne tik pirkėjams buvo sunku viską suskaičiuoti, bet ir pardavėjos, nenorėdamos suklysti, viską skaičiuodavo itin atidžiai", - skirtumus vardijo O.Malaškevičienė.
Teko nemažai investuoti
Prie būsimų permainų savo pirkėjus anksčiau pratinti pradėjo ir „Rimi Latvia“ - dvigubas kainas jie nurodo nuo rugpjūčio.
Kaip sakė „Rimi Latvia“ atstovė Laura Podskocija, nuo spalio kaina eurais matyti ir kasos ekrane bei kvituose.
„Pirkėjai jau įdėmiau žvalgosi į kainas ir ilgiau tikrina čekius, tačiau, manome, kad jie taps aktyvesni tai darys gruodį ir sausį“, - sakė L.Podskočija.
„Rimi Latvia“ pasirengimas permainoms atsieis 150 tūkst. latų. Į šią sumą įskaičiuota įrangos perprogravimas, darbuotojų mokymai ir kiti parengiamieji darbai.
Eurai – ir Lietuvoje
Dvigubos kainos – latais ir eurais – prekių etiketėse „Iki“ tinklo parduotuvėse Latvijoje pasirodė metų spalio 1-ą dieną, kaip buvo nurodyta Latvijos įstatymuose dėl naujos valiutos įvedimo.
„Nuo 2014 metų sausio 1-os dienos prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse Latvijoje dvi savaites bus galima atsiskaityti tiek latais, tiek eurais, tačiau grąžą turėsime pirkėjams atiduoti tik eurais. Tai bus, ko gero, sudėtingiausias euro įvedimo periodas tiek mums, tiek mūsų pirkėjams.
Vis dėlto tikime, kad pereinamajam laikotarpiui pasibaigus ir liepą etiketėse likus tik eurais nurodytoms kainoms painiavos sumažės ir visi greitai priprasime prie naujosios Latvijos valiutos“, - kalbėjo prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
Jis pridūrė, kad tikėdamas, jog eurą anksčiau ar vėliau tikrai įsivesime, prekybos tinklas „Iki“ parduotuvėse Lietuvoje dvigubas kainas rašo jau daugiau kaip dešimtmetį.
