Respublikonai šiuo metu 16,7 trln. dolerių siekiantį skolos limitą didinti siūlė laikinai – pusantro mėnesio laikotarpiui, tačiau prezidentas Barackas Obama tokį planą atmetė.
JAV prezidentas ir anksčiau ne kartą yra sakęs, kad į jokias derybas nesileis.
Nesutinkantys dar kartą padidinti valstybės skolos limito respublikonai iš esmės užsiima šantažu dėl „Obamacare” vadinamos sveikatos apsaugos reformos.
Dėl tos pačios priežasties jie iki šiol dar nėra patvirtinę naujo biudžeto, be kurio dalis JAV vyriausybės nuo spalio pradžios negali dirbti.
Kalta sveikatos apsauga
„Obamacare” pramintu Prieinamos priežiūros įstatymu siekiama sveikatos apsaugą suteikti visiems, net ir mažas arba jokių pajamų negaunantiems amerikiečiams.
Iki šiol JAV buvo įprasta, kad kiekvienas gyventojas savo sveikatos draudimu rūpinasi pats, o jo neturintiems ir norintiems pasinaudoti skubiąją medicinos pagalba tekdavo už ją mokėti kosmines sumas.
Respublikonai šį įstatymą vertina labai neigiamai. Jie iš principo yra nusistatę prieš bet kokių valstybės įgaliojimų didinimą. Kita vertus, tokia sveikatos apsaugos reforma gali pakenkti privačioms ligoninėms, o dešinioji partija verslui visada teikia pirmenybę.
Tačiau jei politikai neras kelio iš aklavietės, kurioje dabar yra, ir nepadidins skolinimosi limito, jie pakenks ne tik JAV, bet ir viso pasaulio verslui.
Gali sukelti naują krizę
Dauguma įvairiose apklausose dalyvavusių ekonomistų teigia, kad jeigu B.Obama su Demokratų partija ir respublikonų atstovai neras kompromiso dėl valstybės skolos limito padidinimo ir JAV pradės nevykdyti savo įsipareigojimų, visame pasaulyje gali prasidėti nauja finansų krizė.
Dalis respublikonų su tuo nesutinka ir teigia, kad JAV nemokumas didelių problemų nesukeltų.
Tačiau, pavyzdžiui, Čikagos universiteto apklausti 36 ekonomikos ekspertai beveik sutartinai nusprendė, kad respublikonai yra neteisūs.
Paklausti, ar pritaria teiginiui, kad dėl politikų balansavimo ties pavojinga riba galintis atsirasti JAV nemokumas pakenks šalies šeimoms ir verslui, 33 proc. sakė visiškai pritariantys, 42 proc. – pritariantys, 6 proc. – nežino, 3 proc. nepritarė ir dar 3 proc. neturėjo nuomonės.
Vienintelė Yale’io universiteto profesorė Pinelopi Goldberg teiginiui nepritarė, tačiau taip pat pridūrė, kad nemokumas nepakenktų tik tuo atveju, jei skolos limitas būtų padidintas nors ir pasibaigus terminui, tačiau labai greitai.
Kaip reaguotų rinkos?
Kol kas niekas tiksliai negali pasakyti, kaip pasaulio ekonomika reaguotų į JAV įsipareigojimų nevykdymą. Juk to dar niekada nėra buvę.
Kitų pasaulio valstybių gyventojams labai sunku suvokti, kodėl JAV politikai šalį veda bankroto link. Juk Amerika turi visiškai nepriklausomą pinigų sistemą, pati spausdina savo valiutą dolerius, kurie net nėra paremti aukso atsargomis.
Galiausiai JAV centrinis bankas bet kada gali priimti sprendimą prispausdinti tiek pinigų, kad patenkintų visų skolininkų norus.
JAV vyriausybė nuo pat 2001 metų, kai pradėtas Afganistano karas, turi galvos skausmą – deficitinį biudžetą.
Šiuo metu JAV valstybės skola siekia kone 17 trln. JAV dolerių ir viršija metinį bendrąjį vidaus produktą. Skola labiausiai išaugo po 2008-ųjų finansų krizės, o iki tol vienintelį sykį biudžeto perteklių yra turėjusi Billo Clintono administracija.
Taigi JAV jau daugiau nei dešimtmetį išleidžia daugiau nei surenka mokesčių, tačiau jos visada randa, kas joms paskolintų. Pavyzdžiui, Kinija perka amerikiečių obligacijas, nes laiko jas saugia investicija.
Tokia ji ir yra, tačiau jei JAV ryžtųsi nevykdyti įsipareigojimų, ši nuomonė greičiausiai netruktų pasikeisti.
Obligacijų vertė smarkiai kristų, o palūkanų normos visame pasaulyje imtų kilti, nes daugelis jų yra susietos su JAV iždu.
JAV tikrai nebankrutuos
Net jeigu JAV politikai nesutiktų padidinti skolos limito, griūvančio dangaus tikėtis nereikia.
Šalies iždas vis tiek gautų pajamų iš mokesčių, todėl trūkstant lėšų reikėtų pasirinkti, kam skirti pirmenybę.
Pavyzdžiui, vietoj pašalpų mokėjimo jis galėtų atsiskaityti su obligacijų savininkais.
Tiesa, ilgai tai tęstis negalėtų, nes jau lapkričio 1-ąją JAV vyriausybės laukia kelios didžiulės išmokos – 18 mlrd. dolerių už sveikatos apsaugą, 25 mlrd. dolerių pašalpoms ir 12 mlrd. dolerių kareivių atlyginimams ir karo veteranų pensijoms.
Plinta įvairios sąmokslo teorijos
Kai dėl nepatvirtinto biudžeto spalio 1 dienos buvo sustabdytas dalies JAV vyriausybės programų darbas, daugelis sukiojo pirštu prie smilkinio.
Kiekviena normaliai neveikiančios vyriausybės diena šaliai tebekainuoja 300 mln. JAV dolerių. Mokiniai negali apsilankyti rudenį ugnies spalvomis nusidažančiuose nacionaliniuose parkuose, NASA – tirti kosmoso gelmių.
Kai kas netgi prikūrė tokių sąmokslo teorijų, jog B.Obama asmeniškai moka tam, kad musulmonų kultūros centro durys liktų praviros (kai kurie JAV gyventojai mano, kad JAV prezidentas yra musulmonas).
Tačiau, palyginti su įsipareigojimų nevykdymu, vyriausybės darbo sustabdymas – smulkmena.
