Nors šis atradimas gali pasirodyti keistas ar net sau prieštaraujantis, tačiau būtent už jį pirmadienį Švedijoje Čikagos universiteto profesoriams Eugene Famai ir Larsui Hansenui bei Jeilio universiteto profesoriui Robertui Shilleriui buvo skirta Nobelio ekonomikos premija.
Dar 1960-aisiais E.Fama ir keli jo kolegos įrodė, kad trumpu laikotarpiu nuspėti akcijų kainas yra be galo sudėtinga, ir kad nauja informacija jas veikia labai greitai.
Šis atradimas ne tik turėjo didelės įtakos tolimesniems tyrimams, bet ir pakeitė akcijų biržų veiklą. Vadinamųjų kolektyvinių investicinių fondų atsiradimas yra vienas geriausių to įrodymų.
Tačiau jeigu atspėti kainas kelias dienas ar savaites į priekį yra beveik neįmanoma, ar tai neturėtų būti dar sunkiau spėjant, kokios jos bus po kelerių metų?
Atsakymas – ne. 1980-aisiais R.Shilleris atrado, kad akcijų kainos kinta daug labiau nei dividendų išmokos ir kad jų santykis tarp kainų ir dividendų turi tendenciją mažėti, kai yra didelis, ir didėti, kai yra mažas.
Ši tendencija galioja ne tik akcijoms, bet ir obligacijoms bei kitam turtui.
Pagal vieną tokias išvadas interpretuojantį požiūrį, taip yra dėl racionalių investuotojų atsako į kainų netikrumą.
Tada didelė grąža ateityje laikoma kompensacija už rizikingo turto laikymą neįprastai rizikingais laikais.
Šios teorijos bandymui ypač tinkantį statistinį metodą sukūrė L.Hansenas. Naudodamas jį mokslininkas kartu su kolegomis parodė, kad šios minėtos teorijos pokyčiai gali visai neblogai paaiškinti turto kainas.
Kitas požiūris koncentruojasi į nukrypimus nuo racionalaus investuotojų elgesio. Taip vadinami elgsenos finansai atsižvelgia ir į institucinius apribojimus, pavyzdžiui, skolinimosi limitus, kurie neleidžia protingam investuotojui prekiauti prieš neteisingas kainas rinkoje.
Premijos laimėtojai paklojo pamatus šiuolaikiniam turto rinkų tendencijų suvokimui. Iš dalies jos priklauso nuo rizikų ir požiūrio į jas pokyčių, iš dalies – nuo elgsenos šališkumo ir trinties rinkose.
Ekonomistų trejetas pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,2 mln. Lt) piniginę premiją.
Nobelio ekonomikos premija yra paskutinė šiemet paskirta Nobelio premija, kurią minėdamas trijų šimtų metų jubiliejų švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui įsteigė Švedijos centrinis bankas „Riksbank“.
Praėjusiais metais ši 1968 m. įsteigta premija atiteko dviem amerikiečiams – Alvinui Rothui ir Lloydui Shapley už stabilių paskirstymų teoriją ir rinkos konstravimo praktiką.
Parengė Edgaras Savickas.
