Iš septynių miestų savivaldybių Klaipėdos miestas surinko 67,3 balo iš 100 galimų. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl pirmoji vieta skirta uostamiesčiui – palankios sąlygos investicijoms ir geras miesto valdymas. Miesto biudžeto skola Klaipėdoje per pusę mažesnė nei Vilniuje. Apskritai sostinė – labiausiai prasiskolinusi savivaldybė šalyje.
„Statistika rodo, kad tose savivaldybėse, kuriose daugiau investicijų, yra mažesnis nedarbas, mažiau socialines pašalpas gaunančių žmonių“, - pristatydamas tyrimą sakė 2013-ųjų Savivaldybių indekso tyrimo vadovas Laurynas Rekašius.
LLRI tyrimas atskleidžia, kad jau 2004 m. Klaipėda daugiau nei dukart lenkė šalies vidurkį lyginant vienam gyventojui tenkančias materialines investicijas – išlaidas, skiriamas ilgalaikiam turtui įsigyti ar atnaujinti. O per septynerius metus uostamiestis jų kiekį padidino dar 51 proc. - iki 9501 lito.
Investuotojams Klaipėdoje patrauklu tai, jog yra parengtas bendrasis miesto planas, pasirašomos privataus ir viešo sektoriaus partnerystės sutartys. Vis dėlto uostamiestyje, kaip pataria LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas, būtų galima sumažinti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius. Tai turėtų padėti pritraukti dar daugiau investuotojų.
„Tradicijos Klaipėdoje yra: įsteigta laisvoji ekonominė zona, dar tuo metu, kai Eugenijus Gentvilas buvo meras, priimtas sprendimas atkreipti investuotojų dėmesį pasakant, kad jei bus sukurtos darbo vietos, pritaikysime lengvatas“, - lrytas.lt sakė Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė.
Kaip sakė pašnekovė, savivaldybės sprendimus leidžia tobulinti įvairios daromos analizės. Anot administracijos direktorės, Klaipėdai investicijų rodiklį gerina uostas. „Suskystintųjų dujų terminale mes giriami, kad laiku išduodame leidimus. Žinoma, geopolitinė padėtis pastato tave į vietą ir vien už tai gali gauti pliusą, - kalbėjo J.Simonavičiūtė. - Kalbant apie bendras investicijas, negalima lyginti Alytaus ir Klaipėdos, tačiau žinau, kad Alytus pirmauja įgyvendinant ir įdiegiant rinkliavą už šiukšles. Kažkuo išskirti gali kiekviena savivaldybė“.
Antroje vietoje – Vilnius (62,8 balo iš 100 galimų), pirmąją vietą gavęs geriausios gyventojui savivaldybės kategorijoje. Kaip sakė tyrimą komentavęs L.Rekašius, sostinė išsiskyrė socialinėje rūpyboje bei labai gerai optimizuotu mokyklų tinklu.
Teigiamas įvertinimas pastarojoje kategorijoje prisidėjo prie to, kad Panevėžys, surinkęs 59,7 balo, aplenkė Kauną (56,9 balo). Panevėžio pergalę lėmė ir tai, jog šioje savivaldybėje plačiai išvystytas sveikatos sektorius, komunalinių paslaugų srityje visos įmonės dirba be nuostolių, o mokiniai, laikydami baigiamuosius egzaminus, gavo aukštus balus.
Iš 53-jų rajonų savivaldybių pirmoje vietoje – Kaunas (68,4 balo iš 100 galimų). Pagal LLRI indeksą – geriausia savivaldybė gyventojui. Tyrime teigiamai įvertinta savivaldybės veikla ir nenaudojamo ploto valdymas. LLRI duomenimis, jei vidutiniškai savivaldybėse nenaudojamas plotas siekia 9057 kvadratinius metrus, tai Kauno rajone jo – 1253 kvadratiniai metrai. Tačiau šiai savivaldybei sunkiai sekasi suvaldyti augančią skolą, čia daugėja gyventojų, kuriems mokamos pašalpos.
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis lrytas.lt sakė, kad pašalpų gavėjų skaičius išaugo dėl to, jog prie savivaldybės prisiregistruoja ir pašalpų prašyti ateina ir tie, kurie iš tiesų gyvena visai kitur.
„Nors esame skolingi, mes pinigų nepravalgome – jie investuojami į transportą, pastatus, ugdymą ir kitą infrastruktūrą, kuri šiandien kainuoja litą, o ryt kainuos jau du. Be to, darome labai daug europinių projektų, kuriems taip pat reikia savivaldybės lėšų“, - komentavo K.Povilaitis.
Biudžeto skolos, anot jo, atsirado ir dėl „Snoro“ ir Ūkio bankų griūties, nes ten savivaldybė turėjo kreditinę sąskaitą.
Rikiuojant indeksą, tarp Plungės, Druskininkų, Mažeikių ir Kėdainių savivaldybių, būta didelės konkurencijos. Antroje rajonų savivaldybių pozicijoje atsidūrusiai Plungei (62,6 balo iš 100) labiausiai pasitarnavo tai, kad šioje savivaldybėje veikia tik privataus sektoriaus gydytojai, todėl čia trumpiausiai reikia laukti eilėje pas šeimos gydytoją.
Trečią vietą dėl investicijų, surinkusi 62,2 balo, užėmė Druskininkų savivaldybė. Didžiausios užsienio investicijos ir nenuostolingai veikiančios gydymo įstaigos į ketvirtąją vietą pakėlė Mažeikių rajoną (61,7 balo). Investicijų srityje Mažeikių rajonas išsiskiria vienu didžiausiu tiesioginių užsienio investicijų kiekiu vienam gyventojui.
O Kėdainiai (61,5 balo) gali didžiuotis, jog per septynerius metus dukart išaugo užsienio investicijų apimtys bei tuo, jog savivaldybė neturi nenaudojamų patalpų.
Savivaldybių, surinkusių prasčiausius įvertinimus, penketukas, rikiuojant nuo blogiausios, atrodo taip: Šakių rajonas (37,4), Radviliškio rajonas (38,9), Joniškio rajonas (39,3), Kelmės rajonas (40,4) ir Ukmergės rajonas (40,8).
Šakių rajono meras Juozas Bertašius apie savivaldybių indeksą kalbėjo taip: „LLRI vertinimas pagrįstas finansine išraiška. Tačiau jei darytume analizę iš žmogiškosios pusės, mes būtume pirmi. Nesame pardavę nei autobusų parko, nei šilumos ir komunalinio ūkio, nei mokyklų valgyklų, nesame uždarę nei vienos ambulatorijos. Ir mokyklų neuždarome, nors mokinių mažėja, nuostolingų autobusų maršrutų nenaikiname“.
Anot mero, jei viso to nebūtų, vertinant iš finansinės pusės, savivaldybė per metus galėtų patekti į dešimtuką. „Tačiau nežinau, kiek mūsų kaimiškame rajone liktų žmonių ir kaip jie čia gyventų. Aš manau, mes darome teisingai“, - sakė J.Bertašius.
„Indekse labai akivaizdžiai teigiama, kad Radviliškio miestas neturi patvirtinto bendrojo plano. Galiu iš karto pasakyti, kad tai netiesa. Radviliškio rajono savivaldybė viena pirmųjų Lietuvoje pasitvirtino Radviliškio miesto teritorijos ir Radviliškio rajono savivaldybės teritorijos bendruosius planus. Taip pat turime ir Šeduvos miesto, ir Baisogalos miestelio bendruosius planus“, - komentavo priešpaskutinėje vietoje atsidūrusio Radviliškio rajono savivaldybės atstovė Eligija Zoltnerienė.
Anot jos, investuotojai taip pat neaplenkia Radviliškio. Pavyzdžiui, specialiai verslui pritaikytoje teritorijoje Radviliškio mieste jau baigia įsikurti „Juodeliai“, tikrai didelė medienos perdirbimo įmonė. Ji planuoja sukurti apie 80 naujų darbo vietų radviliškiečiams.
„Radviliškio rajono savivaldybė sutaupė apie 3 mln. litų socialinių pašalpų, nes mažėja socialinių pašalpų gavėjų. O ir savivaldybės įmonės dirba gerai, nenuostolingai“, - klabėjo E.Zoltnerienė.
Anot Ž.Šilėno, vertinant prasčiausiai pasirodžiusias savivaldybes, išskirti konkretų aspektą, nutempusį vieną ar kitą vietovę žemyn, neišeina. „Tos savivaldybės, kurioms sekasi ne kaip, prastus rezultatus turi visuose kriterijuose“, - sakė jis.
„Neefektyviai teikiamos komunalinės paslaugos, prastai mokyklose paruošiami vaikai, didelis nenaudojamų patalpų plotas ir jų išlaikymui skiriamas papildomas savivaldybių biudžetas - visos šios priemonės prisideda prie prasto savivaldybių įvertinimo“ , - kalbėjo savivaldybių indekso vadovas L.Rekašius.
Tačiau visose savivaldybėse pastebima viena teigiama tendencija – gerėja turto valdymas: mažėja nenaudojamo ploto, tinkama linkme eina sveikatos sektorius, tarp komunalines paslaugas teikiančių įmonių auga konkurencija.
