Stasys Jakeliūnas, premjero patarėjas finansų klausimais, yra prakalbęs apie profesinius pensijų fondus. Skatinti profesinių pensijų fondų veiklą numatyta 2012–2016 m. Vyriausybės programoje.
Pasaulinė praktika rodo, kad profesinius pensijų fondus steigia ir jų veiklą sėkmingai plėtoja didelės įmonės arba kelios tuo tikslu susivienijusios mažesnės bendrovės.
Profesinių pensijų fondų veiklos principas paprastas: įmonė iš savo lėšų reguliariai (pavyzdžiui, kas mėnesį) perveda tam tikras sumas į profesinį pensijų fondą, o tas kaupia šioje programoje dalyvaujantiems įmonės darbuotojams. Kitaip tariant, įmonė savo lėšomis sukaupia darbuotojams papildomą pensiją. Nors Profesinių pensijų kaupimo įstatymas veikia dar nuo 2006 m., nė viena įmonė Lietuvoje kol kas nesiėmė kurti profesinių pensijų fondų.
Audrius Bitinas, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, „Verslo žinioms“ sako, kad darbdaviai tarp priežasčių, kodėl Lietuvoje nesteigiami profesiniai pensijų fondai, mini tokias priežastis kaip stipraus socialinio dialogo tradicijos trūkumas, didelį darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje, taip pat kitas šalyje taikomas darbuotojų papildomų garantijų ir skatinimo schemas.
„Gyvybės draudimas ar III pakopos pensijų fondai, kai darbdavys moka įmokas darbuotojo vardu, atrodo paprastesnės ir lankstesnės“, – sako A.Bitinas.
S.Jakeliūnas sako, kad profesiniai pensijų fondai turėtų būti aktualūs 5–10 metų veikiančiam darbdaviui, turinčiam bent kelis šimtus darbuotojų. Jo nuomone, dalyvauti tokiuose fonduose turėtų būti privalomai įtraukiami 35 metų ir jaunesni darbuotojai. Pagal dabar galiojantį įstatymą, steigti profesinius pensijų fondus pačios gali daugiau kaip 2 tūkst. darbuotojų įmonės, taip pat kelios įmonės arba organizacijos kartu, susitarusios dėl bendros veiklos ir strategijos pensijų kaupimo klausimais. Įsteigusi fondą įmonė pasirenka jo valdytoją.
„Šiandien nieko nėra, tik baltas lapas. Po šiai dienai Lietuvoje nėra kolektyvinių sutarčių šakiniu lygmeniu. Daug kalbame, kaip yra užsienyje, o nieko nedarome. Čia iniciatyvos turėtų imtis pati Vyriausybė. Kad tie fondai steigtųsi, darbdaviams turėtų būti taikoma pelno nuolaidų ar mažinamos „Sodros“ įmokos“, – kalba Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Petras Rauka. Kaip rašo „Verslo žinios“, jo teigimu, profsąjungos tokioms diskusijoms su darbdaviais ir Vyriausybe yra pasirengusios.
