„Mes dar nesame apsirūpinę obuoliais Lietuvoje, plėtrai
galimybių yra, rinkų yra, tiesiog, trūksta pačių augintojų“, - sakė
Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius
Mindaugas Maciulevičius. Pasak jo, šiuo metu yra nebepatenkinama ir
maždaug 50 proc. desertinių obuolių poreikio.
Lietuvos verslinių sodų asociacijai „Vaisiai ir uogos“, pasak
jos prezidento UAB „Naradava“ direktoriaus Aloyzo Grigalio,
priklauso „iki dvidešimties sodų“, 5-6 yra labai stambūs, likusieji
- 5-6 hektarų.
M.Maciulevičius pridūrė, kad Lietuvoje yra nemažai nedidelių
1-5 hektarų sodų, kurių augintojai daugiausiai dirba tiesiogiai su
vartotojais. Tokių sodų, pasak kooperatyvo direktoriaus, daugėja
„Obuolių augintojų bendruomenė yra labai atvira ir nori
paskatinti jungtis daugiau ūkininkų, taip pat ir mažesnių, kad
pradėtume atgaivinti obuolininkystės sektorių“, - sakė „Lietuviško
ūkio kokybė“ direktorius.
Pasak Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“
prezidento A.Grigaliaus, sodų plėtra sustojo prieš kelerius metus,
kai buvo atsisakyta paramos medeliams.
„Taip pat per maža parama saugyklų modernizavimui, visiems
kitiems reikalams“, - sakė A.Grigalius.
Prieš kelerius metus atliktų skaičiavimų duomenimis, įveisti
vieno hektaro sodą kainuoja apie 30 tūkst. litų, dabar, pasak
asociacijos vadovo, ši kaina yra dar didesnė.
„O pradėjus veisti sodą, jis atsipirks tik aštuntais -
dešimtais metais, jeigu tik bus saugyklos. Taigi verslininkai,
kurie norėtų tuo užsiimti, kol kas susilaiko. Buvo žadėta, kad bus
atnaujinta parama, bet pažadai liko pažadais“, - apgailestavo A.Grigalius.
Šiųmetis obuolių derlius, pasak ūkininko, gali būti nežymiai
mažesnis už pernykštį, bet tai obuolių kainų paveikti neturėtų.
„Obuoliai parduotuvėse kainuoja 1,5-3 litus, tiek turėtų
kainuoti ir šiemet“, - sakė A.Grigalius. Prekybos centrai, pasak
asociacijos vadovo, parduoda daugiau kaip pusę lietuviškų obuolių.
„Pavasarį, kai pradeda trūkti lietuviškų vaisių, tada daugiau
pasireiškia importas“, - sakė A.Grigalius.
Sodininkystės ūkio vadovas pažymėjo, kad didžiausi Lietuvos
augintojų konkurentai yra lenkai. Vyras pripažįsta, kad su jais
konkuruoti kainomis lietuviams sunku, nes Lenkijoje Pridėtinės
vertės mokestis „tesiekia 5 proc., o pas mus - 21 procentas.“
Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius
atkreipė dėmesį, kad pigesni obuoliai nebūtinai yra švieži.
„Nei vienas lietuviškas ūkis neturi vaškavimo technologijos,
tai reiškia nenaudoja jokių dirbtinių ilgalaikio saugojimo
technologijų, todėl tie obuoliai būna švieži, jie tik laikomi
atitinkamose klimatinėse sąlygose. Užsienio gamintojai naudoja
įvairias technologijas, obuoliai gali atlaikyti ir dvejus metus.
Reikėtų kalbėti apie šviežių obuolių kainą, nes kartais pasitaiko,
kad pigesni yra antro sezono obuoliai“, - sakė M.Maciulevičius.
Žemės ūkio kooperatyvo ir vaismedžių augintojų atstovai
didžiavosi tokiomis lietuviškomis obuolių veislėmis, kaip „Auksis“,
kurį vadino „lietuviškos selekcijos pažiba“.
A.Grigalius tiki, kad ir obuolių veislė „Noris“ sulauks
atgimimo. „Ji labai sultinga, gerai laikosi, tinkama transportuoti“,
- aiškino ūkio vadovas.
Jam labai patiko nauja veislė „Skaistis“, kuri yra atspari
rauplėms, dėl to šias obelis reikia mažiau purkšti.
Darbuotojai nepasirodo
Šiuo metu didelių obelų sodų savininkams -
pats darbymetis, kai darbščių rankų ypač reikia nuraškyti per metus
užaugintą derlių. Žvelgiant į nedarbo statistiką, rodytųsi, prie jų
durų turėtų tįsti eilės, tačiau entuziazmo kalbant apie darbuotojus
ūkininkų lūpose nedaug.
„Žmonių yra, bet darbuotojų - mažai“, - liūdnai sako A.Grigalis, užsimindamas apie kai kurių darbuotojų neatsakingumą.
Pasak jo, obuolių skynimo laikotarpiu yra priimta 250 žmonių,
bet vidutiniškai po 50 darbuotojų kasdien neateina į darbą.
„Ūkis suteikia autobusą, kasdien nuveža ir parveža nemokamai.
Šiemet ruduo yra geras, obuolių yra, kaina surinkimo ir skynimo
irgi yra nebloga. Darbo yra“, - kalbėjo A.Grigalis.
Jo ūkyje už surinktų obuolių kilogramą mokami 7 centai, už
nuskintų - 12 centų.
„Papasakosiu jums situaciją: lijo lietus, žmonės išsilakstė,
kai šlapia, nepadirbsi. Bet buvo žmonių, kurie į nieką nežiūrėjo.
Tai du žmonės surinko beveik penkias tonas obuolių. Padauginkite iš
septynių centų ir suskaičiuosite (atlygį) (350 litų - Red.). Bet yra tokių, kurie
visai nenori dirbti“, - sakė A.Grigalis.
Paklaustas apie priežastis, direktorius sakė, kad dalis žmonių
tiesiog atpratę dirbti.
„Pašalpos, kompensacijos, žmogus yra sugadintas, nebenori,
atpranta dirbti. Darbų yra - gali dirbti ir užsidirbti“, - sakė A.Grigalis.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2013 m.
ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 11,7 procento ir buvo 1,4
procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį šių metų ketvirtį.