„Mes dar nesame apsirūpinę obuoliais Lietuvoje, plėtrai galimybių yra, rinkų yra, tiesiog, trūksta pačių augintojų“, - sakė Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius. Pasak jo, šiuo metu yra nebepatenkinama ir maždaug 50 proc. desertinių obuolių poreikio.
Lietuvos verslinių sodų asociacijai „Vaisiai ir uogos“, pasak jos prezidento UAB „Naradava“ direktoriaus Aloyzo Grigalio, priklauso „iki dvidešimties sodų“, 5-6 yra labai stambūs, likusieji - 5-6 hektarų.
M.Maciulevičius pridūrė, kad Lietuvoje yra nemažai nedidelių 1-5 hektarų sodų, kurių augintojai daugiausiai dirba tiesiogiai su vartotojais. Tokių sodų, pasak kooperatyvo direktoriaus, daugėja
„Obuolių augintojų bendruomenė yra labai atvira ir nori paskatinti jungtis daugiau ūkininkų, taip pat ir mažesnių, kad pradėtume atgaivinti obuolininkystės sektorių“, - sakė „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius.
Pasak Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidento A.Grigaliaus, sodų plėtra sustojo prieš kelerius metus, kai buvo atsisakyta paramos medeliams.
„Taip pat per maža parama saugyklų modernizavimui, visiems kitiems reikalams“, - sakė A.Grigalius.
Prieš kelerius metus atliktų skaičiavimų duomenimis, įveisti vieno hektaro sodą kainuoja apie 30 tūkst. litų, dabar, pasak asociacijos vadovo, ši kaina yra dar didesnė.
„O pradėjus veisti sodą, jis atsipirks tik aštuntais - dešimtais metais, jeigu tik bus saugyklos. Taigi verslininkai, kurie norėtų tuo užsiimti, kol kas susilaiko. Buvo žadėta, kad bus atnaujinta parama, bet pažadai liko pažadais“, - apgailestavo A.Grigalius.
Šiųmetis obuolių derlius, pasak ūkininko, gali būti nežymiai mažesnis už pernykštį, bet tai obuolių kainų paveikti neturėtų.
„Obuoliai parduotuvėse kainuoja 1,5-3 litus, tiek turėtų kainuoti ir šiemet“, - sakė A.Grigalius. Prekybos centrai, pasak asociacijos vadovo, parduoda daugiau kaip pusę lietuviškų obuolių.
„Pavasarį, kai pradeda trūkti lietuviškų vaisių, tada daugiau pasireiškia importas“, - sakė A.Grigalius.
Sodininkystės ūkio vadovas pažymėjo, kad didžiausi Lietuvos augintojų konkurentai yra lenkai. Vyras pripažįsta, kad su jais konkuruoti kainomis lietuviams sunku, nes Lenkijoje Pridėtinės vertės mokestis „tesiekia 5 proc., o pas mus - 21 procentas.“
Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius atkreipė dėmesį, kad pigesni obuoliai nebūtinai yra švieži.
„Nei vienas lietuviškas ūkis neturi vaškavimo technologijos, tai reiškia nenaudoja jokių dirbtinių ilgalaikio saugojimo technologijų, todėl tie obuoliai būna švieži, jie tik laikomi atitinkamose klimatinėse sąlygose. Užsienio gamintojai naudoja įvairias technologijas, obuoliai gali atlaikyti ir dvejus metus. Reikėtų kalbėti apie šviežių obuolių kainą, nes kartais pasitaiko, kad pigesni yra antro sezono obuoliai“, - sakė M.Maciulevičius.
Žemės ūkio kooperatyvo ir vaismedžių augintojų atstovai didžiavosi tokiomis lietuviškomis obuolių veislėmis, kaip „Auksis“, kurį vadino „lietuviškos selekcijos pažiba“.
A.Grigalius tiki, kad ir obuolių veislė „Noris“ sulauks atgimimo. „Ji labai sultinga, gerai laikosi, tinkama transportuoti“, - aiškino ūkio vadovas.
Jam labai patiko nauja veislė „Skaistis“, kuri yra atspari rauplėms, dėl to šias obelis reikia mažiau purkšti.
Darbuotojai nepasirodo
Šiuo metu didelių obelų sodų savininkams - pats darbymetis, kai darbščių rankų ypač reikia nuraškyti per metus užaugintą derlių. Žvelgiant į nedarbo statistiką, rodytųsi, prie jų durų turėtų tįsti eilės, tačiau entuziazmo kalbant apie darbuotojus ūkininkų lūpose nedaug.
„Žmonių yra, bet darbuotojų - mažai“, - liūdnai sako A.Grigalis, užsimindamas apie kai kurių darbuotojų neatsakingumą.
Pasak jo, obuolių skynimo laikotarpiu yra priimta 250 žmonių, bet vidutiniškai po 50 darbuotojų kasdien neateina į darbą.
„Ūkis suteikia autobusą, kasdien nuveža ir parveža nemokamai. Šiemet ruduo yra geras, obuolių yra, kaina surinkimo ir skynimo irgi yra nebloga. Darbo yra“, - kalbėjo A.Grigalis.
Jo ūkyje už surinktų obuolių kilogramą mokami 7 centai, už nuskintų - 12 centų.
„Papasakosiu jums situaciją: lijo lietus, žmonės išsilakstė, kai šlapia, nepadirbsi. Bet buvo žmonių, kurie į nieką nežiūrėjo. Tai du žmonės surinko beveik penkias tonas obuolių. Padauginkite iš septynių centų ir suskaičiuosite (atlygį) (350 litų - Red.). Bet yra tokių, kurie visai nenori dirbti“, - sakė A.Grigalis.
Paklaustas apie priežastis, direktorius sakė, kad dalis žmonių tiesiog atpratę dirbti.
„Pašalpos, kompensacijos, žmogus yra sugadintas, nebenori, atpranta dirbti. Darbų yra - gali dirbti ir užsidirbti“, - sakė A.Grigalis.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2013 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 11,7 procento ir buvo 1,4 procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį šių metų ketvirtį.
