Pristatydamas naująjį LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimą jis sakė, kad didžiausios rizikos susijusios blogais įstatymais arba tik kalbomis apie juos.
„Lietuvos ekonomikos laivelį apversti galėtų nauji mokesčiai arba didesnis verslo reguliavimas“, – įspėjo Ž.Šilėnas.
Jo kolega Vytautas Žukauskas pastebėjo, kad rizikų atsirasti gali ne tik šalies viduje, bet ir išorėje. Lietuva yra labai priklausoma nuo eksporto, todėl lingavimai svetur turi didelės įtakos ir vidaus rinkai.
Prognozės pozityvios
Tyrimui vadovavęs V.Žukauskas trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatė jame pateiktas Lietuvos makroekonominių rodiklių prognozes.
LLRI manymu, kitais metais, kaip ir šiemet šalies BVP augs po 3,5 proc. Ž.Šilėnas savo ruožtu replikavo, kad tai, jog Lietuvos BVP auga sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis nėra duotybė, to pasiekti galima buvo tik dėl geresnio ir spartesnio žmonių darbo.
Pats V.Žukauskas iškėlė klausimą, ar toks augimas yra pakankamas, nes Lietuva vis dar labai daug atsilieka nuo kitose Europos šalyse sukuriamų gėrybių kiekio.
Nedarbas, LLRI skaičiavimais, metų pabaigoje sieks 11,5 proc., o kitąmet nukris iki 10,7 proc.
Darbo užmokestis turėtų augti po 5 proc. per metus. Tuo metu kainos augs po 2,5 proc. Taigi lietuvių perkamoji galia didės.
Šešėlinė ekonomika šiemet taip pat turėtų sumažėti – 3 proc. punktais – iki 24 proc. BVP. Kitąmet ji sumažėti turėtų iki 23 proc.
V.Žukauskas sukritikavo ketinimus šešėlio problemas spręsti ribojant grynųjų pinigų atsiskaitymus.
„Neaišku, ar naujas reguliavimas, apribojantis grynųjų apyvartą, paveiks tuos, kurie ir taip jau veikia šešėlyje, ar tik apkraus veikiančius legaliai“, – svarstė jis.
Dabartinį šešėlio mažėjimą LLRI sieja su bendru ekonomikos gėrėjimu.
Investuotojus reikia saugoti
LLRI atstovai pasidžiaugė antradienį paskelbta žinia, kad Lietuva Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge pakilo į 17 vietą.
Jie gyrė tokį valdžios pastangomis pasiektą šuolį ir išreiškė norą, kad panaši tendencija išliktų ir ateityje.
Tai leistų Lietuvai prisitraukti daugiau užsienio investicijų ir taip skatinti visos ekonomikos augimą.
Ž.Šilėno teigimu, šiuo metu investuoti labiausiai trukdo biurokratinės kliūtys, prasti įstatymai, prasta nuosavybės apsauga. Šias problemas jis valdžios vietoje ir imtųsi spręsti.
„Nuo mūsų nepriklauso geografinė padėtis, rinkos dydis, bet kitus dalykus galime pakeisti“, – sakė jis.
LLRI skaičiavimais, padidinus investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui 10 tūkst. Lt, valandinis darbo produktyvumas šalyje išauga 3,4 Lt, o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 433 Lt.
Instituto manymu, investicijų pritraukti galėtų ir liberalesnis darbo santykių reguliavimas. Taip pat reiktų panaikinti mokesčius pelnui, kuris yra reinvestuojamas, įvesti „Sodros“ lubas.
Galų gale Lietuvos politikams reiktų pagaliau suprasti apie ilgalaikių perspektyvų matymo svarbą.
„Lietuvoje sunku planuoti ilgalaikius investicinius projektus, nes aplinka keičiasi labai sparčiai. Kai kalbama apie labai dideles investicijas, jos atsiperka tik per 10 ar 20 metų, todėl aplinka turėtų būti stabilesnė“, – dėstė V.Žukauskas.
