Statistikos departamento duomenimis, realus šalies BVP trečiąjį
šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu,
padidėjo 2,2 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką). BVP
augimo kreivė nulinko žemyn po tvirtos plėtros laikotarpio -
užregistruotas kukliausias ekonomikos ūgtelėjimas per pastaruosius
trejus metus.
Pasak SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės,
svarbiausios to priežastys - lėtesnė eksporto ir pramonės plėtra,
kurios dar nepajėgia atsverti vidaus rinkos pagyvėjimas. Prie
neigiamų plėtros veiksnių prisidėjo ir tai, kad žemės ūkio
sektoriui sudėtinga išspausti kad ir menką augimą po įspūdingo
praėjusių metų derliaus.
2013 m. viduryje ūkis perėjo nuo eksportinių prie vidaus
paklausos „degalų“. Eksporto „lokomotyvo“ sulėtėjimo ženklai
trečiąjį ketvirtį tapo akivaizdūs. Pavyzdžiui, rugpjūtį, palyginti
su 2012 m. rugpjūčiu, eksporto apimtis šiek tiek smuktelėjo - tai
jau daugiau negu trejus metus negirdėtas dalykas. Tiesa, atmetus
rafinuotus naftos produktus, ir eksporto, ir pramonės augimo
rodikliai dar išliko santykinai tvirti.
Bet kokiu atveju, eksporto „auksinės dienos“ artėja į pabaigą.
Euro zonos ūkio pokytis persilaužė į teigiamą, tad Vakarų rinkose
paklausa pamažu tvirtėja, tačiau laukti žymaus postūmio neverta.
Rusijos ekonomikos apsnūdimas, Baltarusijos sunkumai nerodo gerų
perspektyvų Rytų rinkose, o prie jų, savo ruožtu, prisideda
lietuviškų prekių importo į Rusiją ribojimas. Svarbu ir tai, kad
eksporto konkurencingumas pasmerktas prastėti dėl darbo užmokesčio
ir energijos sąnaudų didėjimo. Papildomų sunkumų sudarys darbo
jėgos trūkumo problema.
Mažmeninės prekybos srityje, atvirkščiai, galima įžvelgti
kylantį pagyvėjimą. Pagal mėnesinius prekybos duomenis, trečiąjį
ketvirtį apyvarta paūgėjo 6,2 proc. (atsižvelgus į infliaciją) -
dvigubai sparčiau negu metų pradžioje. Taigi pagrindinis ūkio
ramstis persikelia iš eksporto rinkų į vidaus vartojimo ir
investicijų sferą. Gerėjant užimtumo rodikliams, pradėjus kilti
vidutiniam realiajam darbo užmokesčiui, padaugėjo prielaidų, jog
šalies ekonomikos augimą pagaliau pajaus eiliniai gyventojai. Be
kita ko, trečiąjį ketvirtį apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus
veiklai teigiamą postūmį suteikė pirmininkavimo ES Tarybai
renginiai.
Įmonių investicijų srityje matyti šiokių tokių pragiedrulių,
tačiau jie kol kas menki. Pramonės gamybos pajėgumų panaudojimo
rodikliai pasiekė rekordines aukštumas - tai aiškus simptomas
investicijoms didėti. Vis dėlto artimiausiais ketvirčiais sunku
tikėtis investicijų proveržio dėl vis dar atsargių verslo lūkesčių
ir santūraus skolinimosi apetito. Statybų ir nekilnojamojo turto
sektoriuje girdėti daugiau atsigavimo bruzdesio - iš mirties taško
pajudėjo būsto kainos, didėja atliekamų statybos darbų apimtys ir
verslo pastatų, ir gyvenamojo būsto segmentuose.