JAV personalo paieškos bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ vadovė Cynthia Pasky, su Lietuvos rinka dirbanti nuo 1999-ųjų, pripažįsta, kad minėtos Darbo kodekso nuostatos Lietuvoje jau veikiančius užsieniečius atbaido nuo plėtros. Tačiau yra ir tokių, kurie dėl nepalankių darbo teisės punktų investicijas į Lietuvą nusprendžia apskritai atidėti. Anot C.Pasky, norinčių Lietuvoje kurti darbo vietas yra, tačiau užsieniečiams reikia susidoroti su Darbo kodeksu. „Norint, kad Lietuva būtų patraukli, jį reikia keisti“, - kalba „Strategic Staffing Solutions“ vadovė.
C.Pasky mini šalia Lietuvos esančią Latviją, kurioje paprasčiau su darbuotojais sudaryti laikinąsias sutartis, ten greičiau atsižvelgiama į rinkos poreikius, nes paprasčiau įvertinama, kokių darbuotojų reikia. Tačiau, „Strategic Staffing Solutions“ vadovės teigimu, lietuviai lenkia broliukus kvalifikacija, gebėjimu bendrauti, įgūdžiais, gebėjimu prisitaikyti prie užsienio kompanijų braižo, ir tuo, kad čia paprasčiau imtis verslo. Tik koją kiša užsistovėjusios Darbo kodekso nuostatos.
„Norint gerinti verslo aplinką, reikia galvoti į priekį, - sako „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė. - Darbo santykių reguliavimas – viena skaudžiausių vietų“.
Iškalbingas tyrimas
Vilniuje vykusioje Lietuvos Investicijų patarėjų komisijos konferencijoje M.Dargužaitė pristatė tyrimą. Jame matyti, kad 48 proc. apklaustų darbdavių samdytų daugiau žmonių, jei darbo teisė būtų lankstesnė. Didesnę algą į darbo garantijas iškeistų 68,3 proc. darbuotojų.
Jei Lietuvoje pagal terminuotąsias sutartis dirba tik 2,8 proc. žmonių, tai Estijoje – 4,5 proc., Latvijoje – 6,6 proc., o Lenkijoje – net 26,9 procento. Paklausus darbdavių, ar jie padidintų darbuotojų skaičių, jei būtų paprasčiau įdarbinti žmones pagal terminuotąsias sutartis, net 82 proc. atsakė teigiamai. Beveik tiek pat - 79 proc. - neturinčiųjų darbo sutiktų užimti laikiną darbo vietą vietoj to, kad sėdėtų sudėję rankas.
Lietuva iš Baltijos valstybių ryškiai išsiskiria vertinant leistinų viršvalandžių skaičių. Jei pas mus jų galima surinkti 120 valandų, tai Estijoje norma – 416, o Latvijoje – 432 valandos. Danijos ir Lietuvos skirtumas dar įspūdingesnis: danai per metus papildomai dirbti gali 572 valandas.
Tuo metu „Investuok Lietuvoje“ apklausti kone visi darbuotojai pasisakė už tai, kad mielai dirbtų viršvalandžius ir papildomai užsidirbtų, o taip pasielgti savo darbuotojams leistų apie pusė apklausoje dalyvavusių darbdavių.
Pasiūlos ir paklausos žirklės
Darbdaviai Lietuvoje seniai kalba, kad jiems stinga profesionalių darbuotojų: baigęs mokyklą jaunimas, galvodamas, kur studijuoti, paprastai neatsižvelgia į tai, ko reikia rinkai.
„Mūsų įmonė kasmet JAV aplanko kelis šimtus 7-9 klasių moksleivių, kuriems skirtingų sričių specialistai pasakoja apie tam tikros srities darbo pobūdį. Tiesa, tokia praktika visose JAV netaikoma. Vis dėlto reikia siekti, kad 8-9 klasių moksleiviai pradėtų galvoti, kuo norės užsiimti ateityje. Jiems reikia aiškinti, ką įdomaus gali rasti, pavyzdžiui, medicinoje, IT, inžinerijoje, - sakė C.Pasky. - Į universitetą einantis studijuoti žmogus jau turi turėti supratimą, kaip atrodys pirmasis darbas“.
M.Dargužaitė taip pat akcentuoja poreikį peržiūrėti, ko mokosi studentai, leisti jiems daugiau pasipraktikuoti. „Nors Lietuvoje nedarbo lygis vis dar didelis, apie 43 proc. darbdavių IT, industrinėse įmonėse neranda kvalifikuotų darbuotojų“, - sakė „Investuok Lietuvoje“ vadovė.
Sumanė projektą
Ūkio ministerija bandys padėtį bent kiek taisyti. Ministras Evaldas Gustas gruodį žada pradėti pilotinį projektą, iš dalies finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Per 12-18 mėnesių truksiantį projektą įmonės pačios atsirinks darbuotojus, apmokys juos praktikos, o darbo rinkos ir mokymo centrai paruoš juos teoriškai. Šio projekto galimybės nebus labai didelės – 150 žmonių, tačiau jei idėja pasiteisins, bus galvojama apie plėtrą. Pirmiausia numatyta į projektą įtraukti transporto, logistikos ir statybų bendroves.
